Sergamumo statistika didėjanti
Storosios žarnos vėžys tarp visų susirgimų piktybiniais navikais yra trečias pagal dažnumą po priešinės liaukos vėžio ir kitų odos navikų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų. Sergamumo storosios žarnos vėžiu rodiklis Lietuvoje yra 56,2 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir jis nuolatos didėja, kaip ir daugelyje kitų šalių, tačiau vis dar išlieka žemesnis nei daugelyje Vakarų ar Šiaurės Europos valstybių.
Mirčių nuo piktybinių navikų struktūroje storosios žarnos vėžys yra antroje vietoje po plaučių vėžio – registruojama beveik tūkstantis mirčių, o apskaičiuotas mirtingumo nuo storosios žarnos vėžio rodiklis Lietuvoje – 31 atvejis 100 tūkst. gyventojų.
Nors išgyvenamumo, susirgus storosios žarnos vėžiu, rodikliai ir gerėja, vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje, nes didelę įtaką išgyvenamumui turi ligos stadija jos nustatymo metu. Tik 37 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi pirmos arba antros stadijos, o 16 proc. atvejų diagnozuojamas ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžys.
Ko žmonės labiausiai bijo
Efektyviausia priemonė kuo anksčiau nustatyti žarnyne vykstančius pokyčius – storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa, kartą per dvejus metus teikiama asmenims nuo 50 iki 74 metų amžiaus. Tačiau Nacionalinio vėžio instituto gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė teigė, kad šiuo metu medikai labai susirūpinę, kadangi pastebėjo, kad atliekamų kolonoskopijų gerokai sumažėjo. Pasak jos, pacientų srautas sumažėjęs beveik per pusę, lyginant su pernai.
Kaip pasakojo Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Bingelytė karantino metu profilaktinės programos buvo sustabdytos, tačiau ir atnaujinus kontaktines konsultacijas pacientų dalyvavimo programoje apimtys buvo sumažėjusios apie 43 proc. Skaičiai kiek atsistatė tik liepos mėnesį.
„Žmonių vengimas tirtis pagal šią programą galėtų būti susijęs su keliais aspektais. Vienas iš jų, aišku, pandemija ir baimė užsikrėsti. Tačiau ragintume žmones nebijoti ir atvykti tikrintis, nes sveikatos priežiūros įstaigose tikrai laikomasi visų apsaugos reikalavimų. Juk tai paprastas tyrimas – tereikia jį atnešti į laboratoriją.
Tačiau yra ir kitas aspektas, dėl kurio žmonės šios programos vengia ar gėdijasi: pats tyrimo atlikimas, išmatų paėmimas. Taip pat žmonės labai bijo kolonoskopijos procedūros, tačiau norėčiau nuraminti, kad prieš tai atliekami tyrimai, ji daroma su bendrine nejautra, slaugytojo padeda jai pasiruošti.
Be to, šios programos metu kolonoskopija atliekama tik tuo atveju, jeigu slapto kraujo išmatose tyrimo testas yra teigiamas. Mūsų poliklinikoje pagal šią programą 2018-2019 m. išsityrė apie 6 tūkst. žmonių, iš jų tik 4–6 proc. testas buvo teigiamas, ir iš jų tik 3–4 proc. buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas. Taigi teigiamas testas reiškia tik tai, kad reikia atlikti kolonoskopinę diagnostiką, tačiau tai nėra onkologinės ligos diagnozė. O ir ji nėra nuosprendis – ankstyvose stadijose šios rūšies vėžys labai rezultatyviai gydomas“, – pasakojo šeimos gydytoja.
Pradinėse stadijose nėra jokių simptomų
I.Kildušienės teigimu, ši programa – viena iš naudingiausių programų, kadangi storosios žarnos vėžys pradinėse stadijose vystosi praktiškai be jokių simptomų, pacientas neturi jokių skundų, taigi ligą diagnozuoti įmanoma tik tikrinantis profilaktiškai. Pasak jos, storosios žarnos vėžys yra ilgai besivystanti liga – net iki 10 metų, ir susijusi su vakarietiško gyvenimo būdu bei mityba, kurioje daug perdirbto maisto.
„Kai atsiranda skundai, tai reiškia, kad stadija yra vėlyvesnė. Deja, pagal statistiką, pirmos ir antros stadijos storosios žarnos vėžys nustatomas tik 37 proc. atvejų, likusiais atvejais būna didesnės stadijos. Tuo tarpu šios programos tikslas – rasti netgi ne vėžį, o ikivėžinę būklę, t. y. polipus, kuriuos galime sėkmingai gydyti ar pašalinti.
Ankstyvose stadijose naviką mes taip pat galime pašalinti endoskopinės operacijos metu, net neprapjaudami pilvo sienos. Taigi labai skatinčiau atvykti pasitikrinti, nes vėžys nelaukia, o kai atvyksta pacientai su ketvirtos stadijos vėžiu, gydymas nėra toks efektyvus, be to, jis sunkesnis ir sudėtingesnis“, – aiškino gydytoja.
Kaip kolegei antrino Nacionalinio vėžio instituto chirurgas koloproktologas dr. Audrius Dulskas, nustačius pirmą arba antrą vėžio stadiją, penkerių metų išgyvenamumas siekia per 90 proc., trečios stadijos atveju – iki 60 proc., ketvirtos – 10–12 proc. Todėl profilaktikos programa labai svarbi ir mažinant mirštamumą nuo šios ligos.
„Ši programa taikoma sveikiems žmonėms, kurie neturi jokių skundų. Jeigu jau yra skundų, mažiausiai kalbame apie trečią stadiją. Šiemet pastebėjome, kad apie 20 proc. daugiau žmonių atvyksta su trečia ar ketvirta stadija nei anksčiau. Daugelis jų pasakoja, kad simptomai atsirado dar karantino metu, bet jie negalėjo patekti į gydymo įstaigas“, – teigė medikas.
Pasak jo, būtina kreiptis į gydytoją, jeigu atsirado naujų su virškinimu ir tuštinimusi susijusių simptomų, kurie tęsiasi vieną ar du mėnesius: pasikeitęs tuštinimasis, pilvo pūtimas, viduriavimai, kurie kaitaliojasi su užkietėjimais, pakraujavimai ir pan.
