Minint Pasaulinę maisto dieną kartu su kita laidos „Klauskite daktaro“ vedėja Rimante Kulvinskyte jis kalbėjo apie maisto naudą ir žalą.
„Organizme riebalai, riebiosios rūgštys sintezuojamos iš gliukozės ir niekada iš riebalų – tokio mechanizmo nėra. Riebalų valgymas yra būdas gauti švarios energijos, gliukozė yra nešvari energija“, – teigia A.Unikauskas.
Kuo mažiau kalorijų suvalgote, tuo organizmas jų mažiau sunaudoja.
Tiesa, gydytojas primena, kad kalbama apie sveikuosius riebalus, tai – mononesočiosios ir sočiosios riebalų rūgštys. Jų yra riešutuose, avokaduose, kiaušiniuose, riebioje žuvyje ir netgi mėsoje.
Gydytojo teigimu, mityba medicinoje yra vienas kontroversiškiausių dalykų. Visi valgo ir visi mėgsta pavalgyti, bet ką valgyti ir kaip – labai daug nuomonių, tad susiorientuoti sunku. Vienas „linksmesnių“ pasiūlymų, kuris žinomas jau nuo seno – dažnai valgyti.
„Žinote, nesuprantu, kaip tai gali veikti. Nesuprantu, kaip gali kristi svoris, kai siūloma valgyti dažnai. Fiziologiškai tai nepagrįsta. [...] Dažnas valgymas veikia tik tada, kai kalorijos apribojamos maksimaliai. Bet kuo mažiau kalorijų suvalgote, tuo organizmas jų mažiau sunaudoja“, – patikina A.Unikauskas.
LSMU profesoriaus pastebėjimu, kiekvienas žmogus turi rinktis individualius mitybos įpročius. Pavyzdžiui, jeigu kyla klausimas – valgyti pusryčius ar jų nevalgyti? Anot A.Unikausko, tai priklauso nuo gyvenimo būdo.
„Pavyzdžiui, aš nevalgau (pusryčių), nes nenoriu, bet yra žmonių, kurie nori, ir jie teisingai daro, kad valgo pusryčius, bet tuomet jie praranda teisę valgyti vakare.
Aš nevalgau pusryčių ir turiu teisę valgyti vakare, bet vakarinis valgymas visada susijęs su didesniu alkio jausmu, su didesniu riebalų kiekiu organizme ir su mažesniu energijos kiekiu. Rytinis valgymas, remiantis tyrimais, teikia daugiau energijos“, – aiškina A.Unikauskas.
Daugiau apie tinkamus ir netinkamus mitybos įpročius čia.
