Sinusitas apibrėžiamas kaip prienosinių sinusų gleivinės uždegimas, tačiau jis retai pasireiškia atskirai ir dažniausiai būna kartu su nosies gleivinės uždegimu, todėl vadinamas rinosinusitu. Jis skirstomas į:
- Ūminį rinosinusitą (ARS), kuris apibrėžiamas kaip nuolatinis sinusitas, praeinantis per 12 savaičių. Tai dažniausia sinusito forma (serga 6-15 proc. žmonių);
- Lėtinį rinosinusitą, kurio simptomai išlieka ilgiau nei 12 savaičių ir nepraeina po pradinio sinusito gydymo. Jo sunkumas priklauso nuo to, ar yra nosies polipų, ar ne.
- Grybelinį rinosinusitą. Šis lėtinio rinosinusito potipis dar gali būti klasifikuojamas į ūminį grybelinį rinosinusitą, micetomą arba žaibinį invazinį grybelinį rinosinusitą.
Kas vyksta, atsiradus žandinio sinuso uždegimui?
Žandinis sinusas yra didžiausias iš keturių prienosinių sinusų, dėl savo anatominių ypatybių itin jautrus uždegiminiams procesams. Pagrindinė žandinio sinuso funkcija – drėkinti ir šildyti įkvėptą orą, taip pat užkirsti kelią mikroorganizmų patekimui. Be to, sinusas prisideda ir prie balso rezonanso. Galima ir evoliucinė funkcija kaip „amortizacinė zona“ traumos metu, taip apsauganti galvos smegenis.