„Šių metų gripui būdinga tai, kad sergamumas yra didesnis nei praėjusiais metais. Ir tai yra normalu, kadangi gripo intensyvumas yra svyruojantis. Sergamumas gripu yra banguojantis, priklauso nuo viruso virulentiškumo, naujų padermių atsiradimo, nuo imunitetą turinčių žmonių skaičiaus ir t. t. Jeigu vienais metais yra nesergama, susidaro didesnis kiekis žmonių, kurie neturi imuniteto“, – aiškina Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos vedėjas A. Ambrozaitis.
Anot gydytojo, šiemet cirkuliuoja skirtingos gripo virusų A (H3N2) ir gripo viruso B padermės, nei 2011–2012 m. gripo sezono metu: A/Victoria (H3N2) gripo viruso padermė ir B /Wisconsin viruso padermė.
„Kiekvienais metais gali atsirasti nauja viruso padermė, todėl kasmet sudaroma nauja vakcinos sudėtis. Naujos padermės atsiranda dėl nežymių viruso paviršiaus antigenų mutacijų. Ekspertai, kurie vasario-kovo mėnesį sudaro rekomendacijas gamintojams, iš kokių antigenų reikėtų gaminti naują vakciną, nustatė lygiai tokį patį virusą, kuris šiuo metu cirkuliuoja“, – teigia profesorius.
Kaip tvirtina A.Ambrozaitis, kiekvienais metais reikia iš naujo skiepytis, kadangi imunitetas trunka nuo 6 iki 12 mėnesių po gripo vakcinos.
„Pastebėta, kad tie žmonės, kurie skiepijasi daug metų iš eilės, jiems tas imunitetas tarsi „kraunasi“. Net ir tais atvejais, jei ekspertams nepavyksta atspėti, kokios viruso padermės cirkuliuos visuomenėje, tai vis tiek ta vakcina yra pakankamai efektyvi, kad apsaugotų jei ne nuo ligos, tai bent jau nuo jos komplikacijų. Net jei žmogus susirgs, tai jis sirgs lengvesne forma negu tas, kuris visiškai nesiskiepijo“, – sako A.Ambrozaitis.
Komplikacijos gali sukelti insultą ar miokardo infarktą
Kaip pagrindinius gripo simptomus gydytojas infektologas įvardija staigią ligos pradžią, silpnumą, galvos skausmą, sausą kosulį, gerklės, raumenų, sąnarių skausmą, karščiavimą. Anot jo, gripu sergantis žmogus yra visiškai nedarbingas.
„Gripas visiškai skiriasi nuo peršalimo ligų. Mūsų visuomenėje niekas nenori suprasti, gripas nėra peršalimo liga. Tai yra ypatinga infekcija. Peršalimo ligas sukelia kokie 200 virusų, bet jos yra nepavojingos žmogui“, – aiškina A. Ambrozaitis.
Anot jo, gripas yra pavojinga būklė, galinti sukelti rimtas komplikacijas: plaučių uždegimą, miokarditą – širdies raumens uždegimą, inkstų uždegimą, sinusitą, lėtinių ligų paūmėjimą.
„Jau daug metų registruojama, kad sausio-vasario mėnesiais padidėja vyresnio amžiaus žmonių mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir nuo tokių jų komplikacijų kaip insultas ir miokardo infarktas. Sergant gripu ligonio kraujyje padidėja uždegiminių citokinų koncentracija. Jie didina kraujo krešulių susidarymą. O žmonėms, kurie serga lėtinėmis ligomis, uždegiminių citokinų koncentracija yra ir šiaip padidėjusi. Dėl amžiaus uždegiminių citokinų koncentracija irgi didėja. Jeigu vyresnio amžiaus žmogus serga kokia nors lėtine liga ir dar suserga gripu, tai gripo infekcija sukelia dar didesnę citokinų koncentraciją. Dėl to gali susidaryti krešulys“, – LRT.lt sakė profesorius.
A.Ambrozaitis teigia, kad norint išvengti gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, efektyviausiai apsaugo skiepai. Tačiau jis ragina vengti kontakto su sergančiaisiais, padidėjus sergamumui gripu ir tose vietose, kur yra didelė žmonių koncentracija, dėvėti marlinę kaukę ar respiratorių, dažnai plauti rankas.