Atskirti medžiagų apykaitos faktus nuo išgalvotų ar dezinformacijos – yra sunku. Vienas iš labiausiai įsisenėjusių mitų skamba maždaug taip: metabolizmas su amžiumi smarkiai lėtėja, todėl priaugame svorio, rašoma The Healthy.
Neseniai atliktas tyrimas padėjo išaiškinti šią problemą. Žurnale „Science“ paskelbti beveik 6500 žmonių iš 29 šalių, kurių amžius svyruoja nuo aštuonių dienų iki 95 metų, duomenys. Duomenys atskleidžia, kad medžiagų apykaita reikšmingai nesumažėja net iki 60 metų. Greičiausią medžiagų apykaitą turi kūdikiai ir iki 20 metų amžiaus ji nuolat mažėja maždaug 3 proc. per metus. Vėliau medžiagų apykaita pasiekia plokščiąją ribą ir išlieka pastovi kitus keturis dešimtmečius.
Nepaisant tyrimų, daugelis žmonių pradeda priaugti daugiau svorio vidutiniame amžiuje, gerokai prieš sulaukdami šešiasdešimties. Daugelis jų mano, kad dėl to kalta medžiagų apykaita. Per 2022 m. 2 tūkst. amerikiečių apklausą (ją mokslo remiamos svorio priežiūros programos „Found“ užsakymu atliko bendrovė „OnePoll“) 35 proc. respondentų įvardijo „lėtesnę medžiagų apykaitą“ kaip pagrindinį rodiklį, kuris, jų nuomone, yra senėjimo požymis. Tačiau kas vyksta, jei ne medžiagų apykaita didina papildomų kilogramų kiekį?
Štai keli specialistų pastebėjimai.
Jūsų biologija unikali
Įtaką svorio augimui gali daryti hormonai. Kaip rašoma The Healthy, kai kuriems žmonėms trūksta hormonų, kurie valdo apetitą ar padeda organizmui naudoti ir kaupti energiją. Arba organizmas tampa atsparus šiems hormonams.
Yra ir kitų niuansų, pavyzdžiui, neurotransmiteriai, kurie smegenyse signalizuoja apie alkį ir sotumą, gali neatlikti savo darbo.
Ką daryti? Teigiama, šių biologinių problemų neišspręsite tik pakeitę gyvenimo būdą, pavyzdžiui, mitybą ir užsiimdami fiziniais pratimais. Genetinis polinkis į nutukimą, kuris dabar pripažįstamas lėtine liga, dažnai reikalaujančia medikamentinio gydymo, gali siekti net 70 proc. Jei jums reikia pagalbos siekiant sveiko svorio, kreipkitės į specialistus, kurie galėtų jums padėti.
Kokybiško miego trūkumas
Nors nėra įrodymų, kad miegas gali suaktyvinti jūsų metabolizmą, tačiau yra pakankamai įrodymų, kad dėl miego trūkumo galite priaugti svorio. Viename tyrime, kuris buvo paskelbtas žurnale „Obesity“ 2015-aisiais metais, teigiama, jog net kelios naktys gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitą ramybės būsenoje.
Kitas tyrimas, paskelbtas 2022-aisiais Journal of the American Medical Association’s Internal Medicine, teigia, jog dėl miego trūkumo gali padaugėti alkio hormonų, taip pat – atsirasti potraukis angliavandeniams, pavyzdžiui, saldumynams.
Tikinama, kad sureguliavus miego ir poilsio režimą, turėtų susireguliuoti ir hormonai, medžiagų apykaitą.
Ką daryti? Skirkite miegui nuo 7 iki 9 valandų. Eikite miegoti (ne per vėlai) panašiu metu, laikykitės miego higienos ir rutinos. Visus ekranus išjunkite likus bent 30 minučių iki einant miegoti, penkias minutes medituokite ar užsiimkite joga, rašykite dienoraštį ar paskaitykite.
Streso įtaka
Stresas, kai senstame, mus gali užklupti dar dažniau, kadangi ir įsipareigojimų turime vis daugiau. Yra įrodymų, kad stresas gali daryti įtaką hormonams, kurie gali skatinti riebalinių ląstelių formavimąsi. Na ir puikiai žinome tai, jog dėl streso dažnas tiesiame ranką į užkandžius, kurie neturi nieko bendro su sveika mityba.
Ką daryti? Pirmiausia, turite ieškoti būdų, kaip įveikti stresą. Rūpindamiesi savimi jūs galite susikurti ir sveikesnį gyvenimo būdą. Ieškokite savo kelio, kuris jums padeda atsipalaiduoti – ar tai būtų pasivaikščiojimas, ar muzika, o gal meditacija ar pokalbis su draugais.