„Prieš dešimtmetį žmonės dažniausiai kreipdavosi pagalbos dėl padidėjusio spaudimo, tačiau į padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje numodavo ranka arba laikydavo tai normaliu reiškiniu dėl turimų kitų ligų. Šiandien nemaža dalis visuomenės žino, kad kraujotakos ligų išsivystymo tikimybę didina gerokai daugiau veiksnių ir supranta, kad juos visus reikia koreguoti. Tačiau to nepakanka, nes širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, kasmet nusinešanti tūkstančius gyvybių“, – pasakoja Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas Robertas Mažutavičius.
Dalis ligų išsivysto dėl COVID-19 viruso
Kardiologas akcentuoja, kad išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas ir miokardo infarktas – dažniausios pacientus kamuojančios širdies ir kraujagyslių ligos, tačiau priduria, kad ne mažiau pavojingos yra ir kitos šios grupės ligos.
„Pacientai dažnai serga arterine hipertenzija ir širdies aritmija, dėl kurių gali kilti labai sunki komplikacija – galvos smegenų insultas. Patyręs jį žmogus gali mirti arba tapti neįgalus visam gyvenimui. Rečiau žmonėms išsivysto širdies vožtuvų ydos ar miokarditai – virusų sukelti širdies raumens pažeidimai, kurių skaičius išaugo prasidėjus COVID-19 pandemijai“, – sako gydytojas kardiologas.
R.Mažutavičius priduria, kad išsivysčius miokardo infarktui gali ištikti staigi koronarinė mirtis, o mirties išvengus – ilgalaikis širdies raumens pažeidimas. Dėl to gali išsivystyti širdies nepakankamumas, o gyvenimo kokybė ženkliai suprastėti visam laikui.
Reguliariai tikrintis būtina ne tik senjorams
Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojo teigimu, didžiosios dalies širdies ir kraujagyslių atvejų galima išvengti kontroliuojant rizikos veiksnius, prevenciškai tiriantis ir neignoruojant jaučiamų negalavimų.
„Kraujotakos ligos dėl nuolatinio streso ir įtempto gyvenimo ritmo jaunėja, todėl visiems, sulaukusiems 30-ties metų, reikėtų kartą per metus atlikti prevencinius kraujo tyrimus, o konstatavus nukrypimus nuo normos – kreiptis į gydytoją kardiologą. Be to, labai svarbu reguliariai matuoti spaudimą, tikrinti gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje rodiklius, o pastebėjus nukrypimus – taip pat nedelsti ir kreiptis pagalbos“, – sako kardiologas R.Mažutavičius, teigiantis, kad prevencinio gydymo rezultatai yra geresni už tuos, kurie pasiekiami gydant ligas ir jų komplikacijas.
Kraujotakos ligos dėl nuolatinio streso ir įtempto gyvenimo ritmo jaunėja, todėl visiems, sulaukusiems 30-ties metų, reikėtų kartą per metus atlikti prevencinius kraujo tyrimus.
Kardiologas priduria, kad pajutus diskomfortą ir skausmą širdies plote, atsiradus krūvio netoleravimui, širdies ritmo sutrikimams, oro stokai – taip pat reikėtų nedelsti ir kreiptis pagalbos, norint išvengti rimtų sveikatos sutrikimų.
„Kreipimasis į gydytoją laiku yra itin reikšmingas sėkmingam ligos gydymui ir tai įrodo daugybė sėkmės istorijų. Man teko gydyti ne vieną pacientą, kuris jausdamas nerimą keliamus simptomus nedelsdamas kreipėsi pagalbos. Paskyrus tinkamą individualų gydymą pavyko visus juos išgelbėti nuo grėsusių komplikacijų – miokardo infarkto, širdies nepakankamumo, insulto ir kt. Sėkmingai išgiję pacientai iki šios dienos mėgaujasi kokybišku ir pilnaverčiu gyvenimu be apribojimų, nors jiems ir toliau tenka vartoti medikamentus“, – pasakoja R.Mažutavičius.
Konservatyvus ir chirurginis gydymas
Gydytojas kardiologas sako, kad priklausomai nuo kraujagyslių pažaidos laipsnio, spindžio susiaurėjimo ir pobūdžio bei to, ar konstatuojamas širdies vožtuvo pažeidimas, pacientui paskiriamas vienas iš trijų gydymo būdų.
„Pirmasis būdas – kardiologo paskiriamas optimalus medikamentinis (konservatyvus) gydymas. Antrasis – paskiriamas intervencinis gydymas, kurio metu atliekama balioninė angioplastika (kraujagyslių plėtimas) ir stentavimas – tinklinio vamzdelio įvedimas į susiaurėjusią arteriją, taip išlaikant atvirą jos spindį. Trečiasis – operacinis (chirurginis) gydymas atveriant krūtinės ląstą taikomas tada, kai yra nustatomi daugybiniai kraujagyslių ir širdies vožtuvo pažeidimai“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“ gydytojas.
Kardiologas priduria, kad atliekamos intervencinės kardiologijos metodai tobulėja, o tai leidžia jau šiandien atlikti minimaliai chirurgines operacijas, kurių metu nereikia atverti krūtinės ląstos.
„Minimaliai invazinis gydymo būdas naudojamas gydant vyresnio amžiaus pacientus, kurių aortos vožtuvas būna stipriai pažeistas dėl aterosklerozės ar kitų priežasčių, o širdies kraujagyslių pažaidos gydymui pakanka balioninės angioplastikos ir stentavimo ar optimalaus medikamentinio gydymo“, – sako R.Mažutavičius.
Geriausi rezultatai – kai pacientas ir gydytojas bendradarbiauja
Gydytojas kardiologas akcentuoja, kad geriausių ir efektyviausių gydymo rezultatų pavyksta pasiekti tik bendrų gydytojo ir paciento pastangų dėka. Jeigu pacientas nesivadovauja gydytojo nurodymais ir rekomendacijomis, negalima tikėtis siekiamų gydymo rezultatų, priešingai: paciento būklė tik prastėja.
„Po į susiaurėjusią arteriją įstatomo stento visada yra paskiriami ir kraujo krešėjimą mažinantys vaistai tam, kad minėtas stentas priaugtų kraujagyslėje. Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai žmogus nusprendžia negerti paskirtų vaistų, o po kurio laiko grįžta su išsivysčiusiu miokardo infarktu, kai užsitrombuoja kraujagyslė“, – teigia R.Mažutavičius.
Kaip tinkamai rūpintis savo širdimi?
Kardiologas akcentuoja, kad norintieji sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis turi reguliuoti svorį, mesti rūkyti, 3-4 kartus per savaitę atlikti fizinius pratimus, daugiau judėti, sveikai maitintis. Šie patarimai galioja ir turintiems įgimtų rizikos veiksnių dėl pirmos eilės giminaičių tarpe fiksuotų kraujotakos sistemos ligų atvejų.
„Vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų turėtų nepamiršti pasinaudoti nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Jos dalyviams kartą per metus atliekami reikalingi prevenciniai tyrimai, įvertinami turimi rizikos veiksniai, o esant būtinybei – sudaromas individualus gydymo planas“, – aiškina gydytojas kardiologas.
