Gydytojas paaiškino, ką pirmiausia daryti patyrus traumą ar įkandus vabzdžiui

Vasara – tai metas, kai mes esame gerokai aktyvesni nei kitais metų laikais, daug laiko praleidžiame lauke, iškylaujame ir keliaujame. Todėl, kaip pastebi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Tomas Sinevičius, natūralu, kad įvyksta daugiau traumų – kad ir smulkių: sumušimų, nubrozdinimų, patinimų, įvairios prigimties gumbų, reakcijų nuo vabzdžių įkandimų ir pan. Su mediku kalbamės, kokias klaidas daro žmonės suteikdami sau pirmąją pagalbą ir ką būtina turėti iškylų ir atostogų vaistinėlėje.
Kojos trauma
Kojos trauma / 123RF.com nuotr.

Kokią priemonę verta turėti vaistinėlėje

Pasak T.Sinevičiaus, pirmosios pagalbos vaistinėlės komplektacija priklauso nuo to, kuriam laikui ir kur vykstate. Jeigu einate pasivaikščioti į parką, daug priemonių, žinoma, nesiimsime. Tačiau visada verta įsimesti tepalą nuo vabzdžių, nes gamtoje visur jų netrūksta, o įkandimo vietoje labai dažnai atsiranda paburkimas, patinimas ir nemalonus niežėjimas.

Jeigu planuojate rimtesnę kelionę, reikėtų turėti daugiau amunicijos: dezinfekcinio skysčio žaizdoms, priemonių užsiklijuoti didesnei žaizdai ir būtinai odą vėsinančią priemonę. „Turbūt pastebėjote, kad jeigu per rungtynes futbolininkas patiria traumą, pirmiausia ta vieta apipurškiama skysčiu, kuris šaldo odos paviršių ir galūnę, tuo pačiu mažindamas paburkimą ir patinimą. Šiam tikslui labai tinkami šalčio aplikatoriai, šaldantys geliai ar šaldantys maišeliai“, – teigė pašnekovas.

Gamtoje visada verta įsimesti tepalą nuo vabzdžių.

Vienos priemonės skirtos atšaldyti pažeistą vietą labai greitai ir naudojamos trumpą laiko tarpą. Kitos priemonės atšaldo ne taip greitai, bet ilgesniam laikui (jos ypač tinka esant lėtiniams raumenų, nugaros skausmams, užsitęsusių traumos pasekmių (skausmo, patinimo) atvejais). Pastarosios laikosi ant kūno paviršiaus ilgiau ir garuodamos vėsina odą, tokiu būdu mažindamos simptomus.

123RF.com nuotr./Trauma
123RF.com nuotr./Trauma

Kodėl šaltis malšina skausmą

Pasak mediko, šaltis veikia per tris mechanizmus. Pirmasis – metabolinis, t.y. šaltyje mažėja ląstelių metabolizmas, kartu dėl sulėtėjusios apykaitos mažėja deguonies poreikis, susitraukia kraujagyslės, slopinami fermentai, kurie skatina uždegimą, dėl kurio ir tinsta audinys. Antrasis mechanizmas – kraujagyslinis, kai dėl šalčio susitraukia lygieji raumenys, dėl to mažėja pritekamo kraujo kiekis bei padidėja kraujo klampumas, kitaip tariant, sulėtėja kraujo tėkmė. Trečiasis mechanizmas – neuroraumeninis, kai sutrikdomas impulsų plitimo greitis, todėl mažėja skausmo suvokimas ir didėja skausmo slenkstis.

„Šiuo metu moksliniais tyrimais patvirtintas dar vienas mechanizmas – cheminis. Atrasta, kad kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, mentolas, veikia odoje skausmo receptorių blokatorius“, – atkreipė dėmesį T.Sinevičius.

123RF.com nuotr./Kojos trauma
123RF.com nuotr./Kojos trauma

Vienas iš tokių preparatų – „Ice Power Cold Gel“ šaldomieji geliai, puikiai tinkantys įvairių raumenų skausmams (kaklo, pečių, galūnių), po vabzdžių įkandimų, norint atsistatyti po fizinio krūvio. Šie geliai turi trejopą poveikį. Jie vėsina (sumažina odos temperatūrą maždaug 5–7 laipsniais), mažina skausmą (veikia skausmą juntančius neuronus, aktyvina nervinių galūnių receptorius ir per juos paveikia signalų apie skausmą siuntimą bei skausmo pojūtį), iš pradžių sulėtina, o vėliau stimuliuoja kraujotaką (dėl to atsipalaiduoja raumenys, organizme skatinami savigydos procesai ir gijimas). Šį poveikį užtikrina minėto mentolio ir etanolio derinys.

„Šio derinio poveikį užtikrina elementarūs fizikiniai dėsniai. Atsiminkite, kaip liaudies medicinoje mažiems vaikams stengiamasi numušti temperatūrą – jie ištrinami degtine. Tai lakus skystis, kuris garuodamas nuo odos paviršiaus jį vėsina. Šaldantys geliai veikia tuo pačiu principu – į jų sudėtį įeinantis etanolis garuoja. Taigi šaldyti pažeistą vietą galima mechaniniu būdu, t. y. dedant šaltį ant pažeistos vietos arba oda gali būti atvėsinama garavimo pagalba“, – pasakojo medikas.

123RF.com nuotr./Trauma, skausmas
123RF.com nuotr./Trauma, skausmas

Įgėlimo vietą būtina atšaldyti

Pašnekovas pabrėžė, kad šaltis – pirmoji pagalba ir vabzdžių įgėlimų atvejais. Dažnai žmonės daro klaidą manydami, kad jeigu įgėlimo vieta ištinsta ir ima labai niežėti, tai yra alerginė reakcija, todėl ieško vaistų nuo alergijos. Tačiau daug efektyvesnė pagalba yra šaltis. Ir tik vėliau, jeigu vis dėlto vystosi alerginė reakcija, gali prireikti kitų vaistų.

„Šalčio aplikacijos, šaldomieji geliai veikia per tuos pačius minėtus mechanizmus: mažina audinių paburkimą, uždegiminį procesą, kuris vystosi įgėlimo vietoje, taip pat mažina skausmą ir niežėjimą. Kuo mažiau tą vietą kasysite, kuo greičiau atvėsinsite, tuo greičiau reakcija įgėlimo vietoje nuslops“, – patarė T.Sinevičius.

Tiesa, gydytojas atkreipė dėmesį, kad, jeigu žmogus alergiškas vabzdžių įgėlimas ir jam galimas anafilaksinis šokas, alerginiai vaistai būtini, kitaip tariant, tokiu atveju jau reikia elgtis individualiai – priklausomai nuo alerginės reakcijos stiprumo, organizmo jautrumo ir pan.

123RF.com nuotr./Uodo įkandimas
123RF.com nuotr./Uodo įkandimas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų