Padidėjęs PSA – ne visada vėžys?
Anksti aptikti ligą, kai nėra jokių simptomų, padeda PSA testas. „Šis testas užveda ant teisingo kelio, padedančio atskirti sveikus žmones nuo nesveikų“, – sako gydytojas urologas dr. Mindaugas Danilevičius. Šiandien PSA testas kompensuojamas kartą per dvejus metus, tačiau M.Danilevičius rekomenduoja tyrimą kartoti kasmet. „Tai labai svarbu, nes galima stebėti PSA dinamiką. Noriu priminti, kad vien padidėjęs PSA nėra prostatos vėžio žymuo. Tai tik ženklas, kad pacientą reikia tirti išsamiau. Šiandien norma laikoma, kai PSA koncentracija yra mažesnė negu 3 ng/ml“, –aiškina medikas.
PSA rezultatus žmonės dažnai klaidingai supranta kaip vėžio ženklą. Tačiau vien padidėjęs PSA kiekis tikrai dar nėra vėžys. Liga nustatoma atlikus biopsiją, kitus tyrimus. PSA testas labai pagerino ankstyvą prostatos vėžio diagnostiką, tačiau tai specifiškas prostatos, o ne onkologinės ligos žymuo. Tai reiškia, kad jo koncentracija gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir diagnozuojant prostatos išvešėjimą, uždegimą, kitas nevėžines ligas, nedideli jo kiekiai visada yra sveiko vyro kraujyje.
„Apie 15 proc. ligonių, kuriems PSA koncentracija normali, gali būti diagnozuotas vėžys. Ir, priešingai, esant didelei PSA koncentracijai, vyras gali būti sveikas ir nesirgti onkologine liga. PSA koncentracija lemia ir prostatos tūris, ir amžius, ir kt. Todėl, kaip jau minėjau, svarbu tyrimą atlikti kasmet. Praktika rodo, kad PSA padidėjimas daugiau kaip 0,2 ng/ml per metus yra reikšmingas ir gali pranešti apie besivystančius vėžinius procesus. Tokiu atveju, net jei šis žymuo yra mažesnis negu 3 ng/ml, tačiau matomas minėtas augimas, būtinas išsamesnis ištyrimas ir biopsija“, – teigia urologas.
Kokie kiti simptomai turėtų paskatinti vyrą išsitirti?
Nors pradinių stadijų prostatos vėžys dažniausiai niekuo nepasireiškia, dr. M.Danilevičiaus teigimu, yra tam tikrų simptomų, kurie turėtų atvesti vyrą pas urologą. Tai:
- padažnėjęs šlapinimasis,
- staiga atsirandantis noras šlapintis nedelsiant,
- susilpnėjusi šlapimo srovė,
- būdingiausias požymis – šlapinimasis naktį,
- skausmingas šlapinimasis.
Tačiau ir šie simptomai nėra specifiniai. Jie gali varginti sergant prostatos hiperplazija, kitomis ligomis. „Visais atvejais raginu ateiti ir išsitirti. Geriau žinoti, kad nesergi vėžiu, negu gyventi nežinioje, nerimauti, kentėti ir nieko nedaryti“, – vyrus tikrintis skatina urologas.
Ligai įsisenėjus, išplitus, kai prostatos vėžys progresuoja, simptomai jau kitokie:
- bendras silpnumas, nuovargis,
- apatija, nenoras užsiimti net mėgstama veikla,
- kaulų skausmas (ypač apatinės stuburo, klubų ar šonkaulių),
- prarasta šlapimo pūslės kontrolė.
Koks šiuolaikinis gydymas?
Dr. D.Danilevičiaus teigimu, šiandien Lietuvoje prieinami, atliekami ir valstybės kompensuojami visi pažangiausi prostatos vėžio gydymo būdai. Kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į naviko stadiją, tipą, piktybiškumą, vyro amžių, sveikatos būklę. Tai gali būti operacija, spindulinis gydymas arba hormonų terapija.
„Šiandien vis dažniau prostata šalinama laparoskopiniu būdu. Žmogus ligoninėje praleidžia tik 3 dienas. Laparoskopinių operacijų rezultatai tokie pat geri, kaip ir atvirų, tačiau sveikimas, gijimas, grįžimas į įprastą gyvenimą vyksta greičiau, lengviau. Tai mažiau traumuojanti operacija. Šia kryptimi šiandien vystosi pasaulinė chirurgija, o netolimoje ateityje galbūt ir Lietuvoje turėsime robotinę chirurgiją“, – aiškina medikas.
Kiti du galimi gydymo būdai – spindulinė terapija (švitinimas iš išorės, iš vidaus – brachiterapija, medikamentinė – radžio terapija) ir hormonų terapija. Po gydymo ligonis stebimas: kas 3 mėn. turi lankytis pas urologą, atlikti PSA testą, kitus tyrimus.
„Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra visi būtini vaistai prostatos vėžiui gydyti. Turime ir pažangių biologinės terapijos preparatų (abiraterono acetatas). Žodžiu, galimybių padėti yra, tačiau geriausių rezultatų pasiekiama, kai liga nustatoma anksti“, – pažymi urologas. Svarbi ligos ypatybė – anksti aptikus ir tinkamai gydant, net 94 proc. ligonių visiškai pasveiksta.
Pagrindinis tikslas, jei jau susirgome, kad pasveiktume ir kad liga negrįžtų
Susirgęs vėžiu, kone kiekvienas imasi vienokių ar kitokių sveikatą gerinančių, nepageidaujamus gydymo poveikius mažinančių priemonių. Daug dėmesio ir pastangų onkologiniai ligoniai deda, kad liga nesugrįžtų. Literatūroje galima rasti įvairių patarimų, pvz., kad amalo preparatai stimuliuoja imuninį atsaką, nemažai informacijos yra apie ryklių kremzles, taip pat apie antioksidantus, pvz., polifenolius (jų yra žalioje arbatoje, brokoliuose), taip pat literatūroje daug rašoma apie ugniažolę, kuri turi vėžį veikiančių savybių.
Vaistininko Virgilijaus Skirkevičiaus prioritetinis augalų, skirtų onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, požymis yra citotoksiškai (vėžį) veikiantys junginiai, t. y. alkaloidai ir glikoproteinai, kurie pasižymi išskirtine galimybe veikti pakitusį darinį, auglį. Tai ypač svarbu, jei jau sergate vėžiu. Tad sergant vėžiu itin naudingas augalas yra didžioji ugniažolė, kurios sudėtyje yra daugiau kaip 20 įvairių alkaloidų. Taip pat tyrimais patvirtintas ir imunomoduliacinis didžiosios ugniažolės poveikis. Onkologine liga sergančiam pacientui labai svarbu tiesiogiai koordinuoti imuninį atsaką, būtent ne stimuliuoti, ne stiprinti, o koordinuoti.
Medikai vieningai sutaria, kad sergant vėžiu šalia gydymo vartoti vien antioksidantų, pvz., polifenolių, neužtenka. Jei vartojate polifenolius, kartu būtina papildyti organizmą alkaloidais, glikoproteinais, kurių turi ugniažolė. Tik tokiu atveju bus užtikrinta mažesnė vėžio atsinaujinimo tikimybė.
Fitoterapeuto J.Ruolios teigimu, svarbiausia ugniažolės nauda sergant onkologine liga, kad ji yra pagrindinis pavienių, atitrūkusių ir po organizmą keliaujančių vėžinių ląstelių „gaudytuvas“, ir tai padeda užkirsti kelią ligai atsinaujinti: „Kol kas tiksliai nežinoma, kodėl, bet ugniažolės paveiktos vėžinės ląstelės nebegali ne tik dalytis, bet ir plisti. Todėl visame pasaulyje ugniažolės preparatų skiriama penketą metų po radikalaus naviko gydymo.
Fitoterapija yra saugi, naudinga ir rekomenduotina tik po gydymo. Tačiau virti patiems ugniažolės negalima, nes, pavartojus per didelius kiekius ugniažolės, „užpilukų“ ar „arbatėlių“, galima pavojingai apsinuodyti. Todėl kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtas specialus medicininės paskirties maisto produktas Lidonium, tiekiamas į rinką tablečių pavidalu. Lidonium skirtas mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams. Neseniai atliktas Lidonium tyrimas parodė, kad net 70 proc. apklaustųjų vartoja Lidonium, kad liga neatsinaujintų, 57 proc. – kad pastiprintų imunitetą*.
Net 66 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad, pavartojus Lidonium, sumažėjo ligos progresavimas; > 1/3 (42 proc.) ligonių sumažėjo silpnumas, nuovargis; 37 proc. pagerėjo kraujo rodikliai. Dalis pacientų nurodė, kad sumažėjo pykinimas, sąnarių, kaulų, kepenų, prostatos, šlapimo pūslės, krūtų skausmas. Ryškų pagerėjimą pajuto daugiau nei 51 proc. visų išbandžiusiųjų preparatą*.
Preparato su ugniažole Lidonium teiraukitės visose vaistinėse.
*Tyrimą atliko tyrimų bendrovė SIC. Apklausa atlikta 2017 m. spalio – 2018 m. sausio mėn. Metodas – savipilda, respondentai savarankiškai užpildė popierinį klausimyną. Procentas skaičiuojamas nuo išbandžiusių „Lidonium“.
