Anot „Affidea klinika“ gydytojas urologo M.Anglickio, statistika išlieka negailestinga: nuo prostatos vėžio kiekvienais metais Lietuvoje miršta daugiau nei pusė tūkstančio vyrų. Šiai onkologinei ligai paciento amžius nesvarbus – pasiglemžiamos tiek jaunų, tiek ir vyresnių vyrų gyvybės.
„Didžiausia problema – vyrai nesiryžta apsilankyti pas specialistus, vedini įsitikinimų, jog apžiūros metu jie gali jausti skausmą ar kitus nemalonius pojūčius. Realybė yra visai kitokia. Dabartiniai diagnostikos metodai leidžia prostatos vėžį nustatyti labai anksti, kuomet pacientas dar nejaučia ligos simptomų, o pažangios medicinos technologijos apžiūros ir gydymo procesus ne tik pagreitina, bet ir supaprastina, taip nemalonių pojūčių jutimą sumažinant iki minimumo“, – aiškina M.Anglickis.
Jis pažymi, jog profilaktika – vienas iš pagrindinių kelių siekiant laiku aptikti ligą ir pradėti tikslingą jos gydymą. Jo teigimu, neretai prostatos vėžiu sergantis vyras pašalinių simptomų gali ir nejausti. Būtent šis faktorius kelia grėsmę, jog liga gali būti pastebėta per vėlai.
„Siekiant paankstinti ligos diagnozavimą ir tiksliai nustatyti galimą ligos vietą svarbus ne tik medicinos darbuotojų indėlis, bet ir paties asmens požiūris į savo sveikatą. Jauniems vyrams profilaktinę patikrą patartina atlikti kas 2–3 metus, vyresniems dažniau: kas 1–2 metus. Taip pat taikomos ir išimtys, kurių metu vyrams nuo 50 iki 69 metų prostatos specifinio antigeno tyrimai (PSA) yra atliekami nemokamai“, – pažymi gydytojas urologas.
M.Anglickis pažymi, jog ypatingą dėmesį savo sveikatai turi skirti tie vyrai, kurių artimųjų tarpe jau yra pasitaikiusi šį klastinga ir genetiškai paveldima liga. Pastariesiems rizika susirgti išauga iki 25 proc., todėl būtina nuolatos stebėti savo sveikatą, skirti laiko profilaktinėms urologo patikroms dar jauname amžiuje.
„Didesnėje prostatos vėžio atsiradimo rizikos grupėje yra vyrai, kurių brolis arba tėvas sirgo prostatos vėžiu, juodaodžiai arba vyrai, kurių sesuo arba mama sirgo krūties vėžiu. Didelės prostatos vėžio rizikos vyrams nemokamai kraujo tyrimą (PSA) galima atlikti nuo 45 metų, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tik tokio amžiaus reikėtų susirūpinti savo sveikata ir pirmą kartą pasirodyti pas gydytojus. Tą visuomet dera daryti anksčiau“, – pabrėžia gydytojas urologas.
Jis atkreipia dėmesį į du populiariausius profilaktinių tyrimų variantus. Pirmasis – kraujo tyrimas (PSA), kuris leidžia detaliau atpažinti ir išanalizuoti tiek jau agresyvų prostatos vėžį, tiek ir nedidelius ligos progresavimo požymius. Taip pat ir naujos kartos magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas, kuris pasitelkiamas prireikus lokalizuoti ligos židinius, pacientams leidžiant išvengti nereikalingos biopsijos paėmimo, kuomet PSA tyrimas yra padidėjęs.
Gydytojas urologas įspėja, jog prostatos vėžys – dar vis opi ne tik mūsų visuomenės, bet ir viso pasaulio problema. Siekiant užkirsti kelią negailestingos statistikos augimui, pacientus svarbu edukuoti, supažindinant ne tik su galima ligos eiga, bet ir vis atsinaujinančiomis medicinos technologijomis. Bendras medicinos specialistų ir pačių gyventojų susivienijimas gali padėti išgelbėti vis daugiau gyvybių.
