„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Gydytojas V.Morozovas – apie maisto papildus: kada naudingi, o kada gali lemti sveikatos problemas

Prasidėjus pavasariui daugelis skuba į vaistinę įsigyti maisto papildų ir vitaminų – didesnei energijai, imunitetui stiprinti, nuovargiui mažinti. Tačiau gydytojai ir vaistininkai pastebi grėsmingą tendenciją – pacientai dažniausiai šiuos preparatus įsigyja prieš tai nepasitarę su gydytoju, remiasi vien internete rasta informacija ar pažįstamų patirtimi. Galiausiai į gydytojo kabinetą vis tiek tenka atvykti, tik jau su neatsakingo vartojimo nulemtais sudėtingais sveikatos sutrikimais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas (dešinėje) – apie maisto papildų vartojimą
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas (dešinėje) – apie maisto papildų vartojimą / 123RF.com ir asmeninio archyvo nuotr.

Šioje srityje pasigendama ir atidesnio valstybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, požiūrio – rinka menkai reguliuojama, o rekomendacijas individualiai ir su gydytojo pagalba įsivertinti vartojimo poreikį užgožia elementarus reklaminis triukšmas.

Susidomėjimas – visus metus

Specialistų teigimu, bendras vitaminų ir maisto papildų produktų populiarumas yra aukštas visus metus, tačiau dažnais atvejais jų vartojimu yra savivaliaujama.

„Maisto papildų pasirinkimas yra labai platus, nors, aišku, sezoniškumas daro poveikį vitaminų ir maisto papildų pasirinkimui. Tačiau bendra tendencija tokia, kad pacientai prieš ateidami į vaistinę nėra linkę kreiptis į gydytojus ir pasidaryti kraujo tyrimų, o tiesiog pasiskaito informaciją internete, pasitaria su artimaisiais, kaimynais ir iš to nusprendžia, kad jiems reikėtų vienokio ar kitokio preparato. Tai nėra sektina praktika“, – pastebi vaistinės „Farmavita“ vaistininkė Rūta Matulaitienė.

Jai pritaria šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Jis pasakoja, jog dalis žmonių vitaminus ir maisto papildus vartoja profilaktiškai, tačiau nemažai ir tokių, kurie šiuos preparatus skuba įsigyti atsiradus konkretiems ligos simptomams.

„Tokiais atvejais pasidaro neramu, nes akivaizdu, kad preparatus norima įsigyti dėl vartotojiškumo, taip pat norint įtikinti save, kad darai kažką gero ir naudingo sveikatai. Tačiau toks galvojimas ir klaidingas. Maisto papildų vartojimo klausimu būtinas didesnis švietimas iš valstybės, Sveikatos apsaugos ministerijos pusės, akcentuojant, kad maisto papildai nėra skirti ligoms gydyti“, – sako medikas.

Savavališkas naudojimas gali sukelti sunkias ligas

Gydytojo teigimu, neatsakingas preparatų vartojimas gali ne vien neatnešti norimų rezultatų, bet ir sukelti dar rimtesnių sveikatos sutrikimų.

„Pavyzdžiui, jei žmogus, sergantis metaboliniu sindromu ir turintis suriebėjusias kepenis, gers papildus tikėdamas, kad jam pagerės, per tą laiką liga gali toliau progresuoti: atsiras cukrinis diabetas, kraujagyslių, retesni kepenų pažeidimai, kurių gydymas nėra lengvas procesas. Todėl būtina suprasti esminį skirtumą tarp medicininių preparatų ir maisto papildų. Pastarieji nėra tiriami dėl veiksmingumo ir saugumo, nes yra skirti papildyti mūsų maisto racioną trūkstamomis medžiagomis, o ne ligoms gydyti. Tai yra pamirštama“, – teigia V.Morozovas.

Savo ruožtu vaistininkė R.Matulaitienė teigia pastebinti, jog susiduriama su tokiomis situacijomis, kai pacientai savavališkai pakeičia gydytojo paskirtą vaistą į maisto papildą dėl, pavyzdžiui, patrauklesnės pakuotės ar kainos.

Tačiau ji akcentuoja perteklinio ir netinkamo maisto papildų ir vitaminų vartojimo riziką, pavyzdžiui, tais atvejais, kai papildai nedera su vartojamais vaistais.

Būtina pasitarti su gydytoju

R.Matulaitienės teigimu, užtikrinant visavertę mitybą, kurioje maisto racionas subalansuotas ir įvairus, vitaminų ir mineralų neturėtų trūkti. Nors yra tokių vitaminų, pavyzdžiui, vitaminas D, kurio trūksta daugumai gyventojų, vaistininkė ragina net ir tokiais atvejais pasidaryti tyrimą, kuris nustatytų tikslų trūkumą. Atsižvelgdamas į tyrimo rezultatus gydytojas pasiūlytų tiksliausią gydymą, personalizuotai parinkdamas papildo ar vaisto dozę bei gydymo laikotarpį.

„Aišku, pajautus, pavyzdžiui, mėšlungį, galbūt ne visada turime galimybių greitai užsirašyti pas gydytoją, tai be abejo, galime ateiti į vaistinę, pasikonsultuoti, kad tam laikotarpiui, kol pakliūsime pas gydytoją, galėtume pastiprinti savo organizmą maisto papildų ir vitaminų pagalba. Tačiau svarbiausia taisyklė – maisto papildai nėra vaistai, nes vaistai yra skirti ligoms gydyti, o papildai tiesiog papildyti mūsų racioną trūkstamomis medžiagomis“, – akcentuoja vaistininkė.

123RF.com nuotr./Maisto papildai
123RF.com nuotr./Maisto papildai

Gydytojas V.Morozovas taip pat pritaria, kad tam tikrais atvejais vitaminai ir maisto papildai gali būti naudingi, tačiau būtina suprasti, jog gerai savijautai būtina fiziškai judėti, leisti laiką gryname ore, vengti pramoniniu būdu pagaminto maisto.

Aš dažnai naudoju tokią alegoriją – įsivaizduokime, kad statome savo sveikatos sieną. Ją statome iš plytų, kurias dedame šalia. Vitaminai ir papildai, kuriuos naudojame, gali būti tas mūras, kuris tuos akmenis sutvirtins. Bet jei mes be papildų nieko papildomai nedarome, turime tiesiog cemento mišinį, kuris pats iš savęs nieko nepadarys. Šiuo klausimu galbūt padėtų informacinė kampanija visos valstybės lygmeniu, pabrėžiant, kad fizinis aktyvumas, sveikas gyvenimo būdas yra svarbiausios dedamosios gerai savijautai“, – teigia V. Morozovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs