„Kūdikiams iki vienerių metų pats sveikiausias yra mamos pienas. Griežtų rekomendacijų, kada galima pradėti vartoti karvės pieno produktus, nėra. Visgi, bendrai sutariama, kad artėjant pirmajam gimtadieniui į vaiko dienos racioną galima įtraukinėti ir įvairius pieno gaminius, nes jie padeda aprūpinti augantį mažylio organizmą reikalingomis medžiagomis“, – teigia V.Urbonas.
Anot gydytojo, vaiko organizmą pratinant prie karvės pieno produktų, geriausia pradėti nuo sviesto, kurį galima dėti į košes, kai kūdikiui sukanka 8–9 mėnesiai. Tuomet – eilė fermentuotiems pieno produktams: kefyrui, jogurtui ir rūgpieniui.
V.Urbonas atkreipia dėmesį, kad, perkant pieno produktus vaikams, reikia atsižvelgti į gaminio riebumą. „Svarbu nepamiršti, kad mažiems vaikams reikėtų vengti liesų pieno produktų. Juose trūksta riebalų, kurie yra būtini tinkamai medžiagų apykaitai, kai kurių vitaminų įsisavinimui bei nervų sistemos vystymuisi.“
Vaikui augant, galima didinti suvartojamo pieno kiekį. Pavyzdžiui, 4–8 metų vaikams rekomenduojama suvartoti nuo 1,5 iki 2 pieno produktų porcijų, 9–11 metų – nuo 2 iki 3 (viena pieno produktų porcija prilyginama 250 mililitrų pieno arba 200 gramų jogurto).
Išrūgų baltymai – itin vertingi
Nors piene aptinkama įvairių naudingų medžiagų, vaikams šis maisto produktas visų pirma reikalingas, nes yra baltymų šaltinis.
„Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Sparčiai augančiam vaikui būtina suvartoti pakankamai baltymų, užtikrinančių greitą ląstelių augimą ir vystymąsi. Baltymų sudėtinės dalys aminorūgštys yra svarbios smegenų veiklai, tad jų trūkstant darosi sunkiau išlaikyti dėmesį. Vienas pagrindinių aminorūgščių šaltinių – išrūgų baltymai, todėl vaikams geriausia pirkti pieną, kuriame gausu šių medžiagų“, – komentuoja V.Urbonas.
Išrūgų baltymai – vienas iš karvių pieno baltymų komponentų. Jie yra ypač naudingi, tačiau jautrūs aukštai temperatūrai. Todėl, anot V.Urbono, tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų vaikai vartotų žemoje temperatūroje pasterizuotą, neperkaitintą pieną.
Kaip teigia gydytojas, rekomenduojama atsižvelgti ir į tai, kur pieno produktai pagaminti. „Tam, koks kiekis piene aptinkamų naudingųjų maisto medžiagų pasiekia mus ir mūsų vaikus, įtaką daro daugybė veiksnių – nuo to, kokiomis sąlygomis auginamos melžiamos karvės, iki to, kokios technologijos naudojamos perdirbant pieną. Ypač svarbu, kuo gyvuliai maitinami – juk tai, ką suėda karvės, galiausiai pieno produktų forma pasiekia ir mus. Todėl geriausia rinktis ir vartoti vietinį, lietuviškose pievose besiganančių karvių pieną ir iš jo pagamintus produktus“, – sako V.Urbonas.
Gydytojo nuomonę patvirtina ir „Pieno tyrimai“, nustatę, kad lietuviškame piene aptinkama daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių nei importuotame iš užsienio. Tam įtaką daro pašaras, kuriuo minta karvės – jis ne tik nulemia gyvulio sveikatą, bet ir keičia piene aptinkamų riebalų ir baltymų santykį.
Pienas – naudingų mineralų ir vitaminų šaltinis
„Pieno produktus reikia vartoti dar ir todėl, nes juose gausu įvairių mineralų, visų pirma – kalcio. Jis yra reikalingas vaikui greitai augant, nes padeda formuotis tvirtiems kaulams ir dantims. Augaliniuose produktuose kalcio taip pat yra, tačiau kur kas mažiau ir jis sunkiau patenka į organizmą. Pavyzdžiui, špinatuose šios medžiagos yra 20 procentų mažiau, o ir pasisavinimas prastesnis“, – sako V.Urbonas.
Pieno sudėtyje yra ir kitų mineralų, tokių kaip kalis ar fosforas. Kalis yra svarbus daugeliui gyvybinių organizmo funkcijų, tuo tarpu fosforas palaiko kaulų ir dantų struktūrą bei formuoja raumeninį audinį.
Kaip teigia vaikų gydytojas, pieno produktuose taip pat yra daugybė vitaminų: „Pienas ir jo gaminiai turtingi vitaminų, ypač A, B2, B5, B12, kurie labai gerai patenka į organizmą. Šie vitaminai svarbūs sklandžiam vaiko organizmo sistemų ir organų darbui. Visgi, tai yra tik maža dalis piene aptinkamų naudingų medžiagų – iš viso jų priskaičiuojama apie 200.“
