63 metų R.Plotnikova įsitikino, kad tiesos paieškų kelias, kovojant su pareigų neatliekančiais medikais, yra ilgas, duobėtas ir vedantis į niekur.
Medikai jos seserį Ziną Ivanovą metus gydė nuo erozinio gastrito, nors 46 metų moteris sirgo ketvirtos stadijos skrandžio vėžiu.
Gydoma pacientė ne kartą bandė atkreipti medikų dėmesį, kad jos šeimoje būta mirčių nuo skrandžio, kasos, tiesiosios žarnos vėžio. Tačiau gydytojai apsiribojo medikamentiniu gydymu ir rekomendacijomis problemas spręsti pas psichiatrą.
Per pusantrų metų Z.Ivanovai buvo paskirta 18-os rūšių vaistų: nuo skausmo, skrandžio rūgštingumo, raminamųjų. Kiekvienas vizitas į polikliniką baigdavosi įrašu apie skrandžio erozijos paūmėjimą ar antrinę anemiją bei naujų vaistų paskyrimu.
Gydytojai rentgenologinio skrandžio tyrimo ligonei neatliko dėl to, kad jis „galbūt nebūtų buvęs informatyvus“ ir kad jie „galbūt nebūtų galėję pastebėti naviko“. Skrandžio vėžys moteriai buvo diagnozuotas tik tada, kai ji nebegalėjo vaikščioti, valgyti ir miegoti. Paskutinius šešis gyvenimo mėnesius pacientės kančios buvo slopinamos morfijumi.
Medikai laikosi išvien
Z.Ivanova mirė 2002 metų liepos 22 dieną, palikusi dvylikametį sūnų, kurį augino viena. Sūnėno globos ėmėsi R.Plotnikova.
Praėjus pusmečiui po sesers netekties, R.Plotnikova ryžosi ieškoti teisybės ir įrodyti medikų aplaidumą.
Pirmiausia kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Šioji skundą su situacijos aprašymu perleido tirti tuometei Valstybinei medicininio audito inspekcijai.
„Be jos nieko nebūtų pavykę įrodyti. Teismui buvau savo lėšomis užsakiusi gydytojų ekspertizę, tačiau jos išvados buvo ne mūsų naudai – joks medikas nepripažins kito gydytojo kaltės. Informacijos apie skrandžio vėžio diagnostiką teko ieškoti pačiai. Sėdėjau bibliotekose, skaičiau mokslinę literatūrą. Dabar galėčiau dirbti gydytoja, tik praktikos trūksta“, – kalbėjo R.Plotnikova.
Po laimėto mūšio – nesėkmė kare
Kantrybė ir užsispyrimas davė vaisių: beveik septynerius metus bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2009-ųjų birželį konstatavo, kad medikai Z.Ivanovai nesuteikė pakankamai kvalifikuoto ir rūpestingo gydymo, todėl skrandžio vėžys buvo diagnozuotas pavėluotai.
Niekam nerekomenduočiau eiti šiuo keliu. Sūnėnas jau dvejus metus gyvena Anglijoje ir sako, kad į Lietuvą niekada negrįš, nes pilietis čia yra niekas.
Teismo sprendimu, Vilniaus Karoliniškių poliklinika ir Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė motinos netekusiam nepilnamečiui bei jo globėja tapusiai R.Plotnikovai turėjo sumokėti 478 tūkst. litų kompensaciją: 163 tūkst. litų turtinės ir 315 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą.
Tačiau teisėjos Onos Gasiulytės paskelbtas sprendimas nebuvo galutinis. Medikai savo kaltės nepripažino, Karoliniškių poliklinika ir M.Marcinkevičiaus ligoninė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą.
Jame bylos nagrinėjimas pakrypo visiškai priešinga linkme.
„Viskas buvo prieš mane: jei apygardos teisme galėjau nušviesti situaciją, pristatyti dokumentus ir pažymas, tai Apeliaciniame teisme žodis nebuvo suteiktas – man užčiaupė burną. Galėjau tik pateikti klausimus medikams, kodėl nutiko vienaip ar kitaip, o jie atsakė taip, kaip jiems patogu“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo R.Plotnikova.
Apeliacinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismo priimtą R.Plotnikovai palankų sprendimą. Maža to, ieškovams – R.Plotnikovai ir jos sūnėnui – teismas priteisė 10 tūkst. litų sumą gydymo įstaigų teisinėms išlaidoms padengti.
Emigravo, nes pilietis čia – niekas
R.Plotnikova nenuleido rankų ir su savo advokatu Ramūnu Mikulsku kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą.
Šis, atsižvelgdamas į tai, kad R.Plotnikova turi invalidumo pažymėjimą, o jos sūnėnas yra našlaitis, finansinius įpareigojimus gydymo įstaigoms sumažino iki 1,5 tūkst. litų.
„Dešimt metų siekėme įrodyti tiesą, tačiau galiausiai likome kalti ir patyrėme nuostolių: juk visą tą laiką mokėjau teisininkui, turėjau daug įvairių išlaidų. Valstybė nesuinteresuota ginti pacientų ar jų artimųjų“, – konstatavo R.Plotnikova.
Ryžtinga moteris griebėsi paskutinio šiaudo – kreipėsi į Strasbūro teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė lietuvės peticiją, tačiau galiausiai nusprendė, kad ji neatitinka Konvencijos. Tokią žinią iš Strasbūro moteris gavo prieš pora mėnesių. Epopėja baigėsi.
„Niekam nerekomenduočiau eiti šiuo keliu. Sūnėnas jau dvejus metus gyvena Anglijoje ir sako, kad į Lietuvą niekada negrįš, nes pilietis čia yra niekas“, – apgailestavo R.Plotnikova.
Klastoja pažymas, perrašo ligos istoriją?
Advokatų kontoros „Mikulskas, Baliūtis, Vasilionokas ir partneriai Law&Suit“ teisininko R.Mikulsko nuomone, Z.Ivanovos byloje buvo pakankamai įrodymų medikų kaltei pripažinti, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas.
„Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp pacientės būklės ir medikų veiksmų, nors literatūroje mokslininkai pateikia metodiką, kaip kovoti su vėžiu, kokiais tyrimais jį galima apčiuopti ankstyvoje stadijoje. Teisme medikai teigė, kad tai – tik moksliniai pamąstymai, o realybėje tai neįmanoma“, – prisiminė R.Mikulskas.
Ligos istorija gali būti pakoreguota, perrašyta, dingsta kai kurie įrašai, tačiau įrodyti, kad tai buvo dokumentų klastojimas, sudėtinga.
Medikai tvirtina, kad viską daro dėl paciento gerovės. Tačiau praktika byloja, kad tikrai ne visada padaroma viskas, kad būtų išgelbėta gyvybė ar nustatyta tiksli diagnozė.
„Tačiau net tokiais atvejais sudėtinga įrodyti gydytojų kaltę. Klausimus, kodėl parinko vienokį, o ne kitokį gydymo būdą, kodėl nesikonsultavo su kitais specialistais matydami, kad paciento būklė negerėja, kodėl nešaukė konsiliumo, jie atremia argumentu, jog yra kvalifikuoti profesionalai sakydami: „Darėme viską, ką galėjome“, – kalbėjo teisininkas.
Anot jo, Lietuvoje gauti objektyvią gydytojų išvadą dėl kolegų veiksmų iš esmės neįmanoma – varnas varnui akies nekerta: „Ligos istorija gali būti pakoreguota, perrašyta, dingsta kai kurie įrašai, tačiau įrodyti, kad tai buvo dokumentų klastojimas, sudėtinga. Prieš teismo posėdžius užkulisiuose medikai pripažįsta, kad yra akivaizdi jų kolegų kaltė. Tačiau aiškina, kad teisme to paties patvirtinti negali, nes sėdi toje pačioje barikadų pusėje. Tokiu būdu bandoma apsidrausti, nes ir jie nėra apsaugoti nuo klaidos. Trūksta nepriklausomų specialistų, ekspertų, kurie nebijotų medikų bendruomenės ir nejaustų spaudimo.“
Ekspertų išvadoms – ligoninės spjūvis
R.Mikulsko įžvalgas iliustruoja Kauno klinikinės ligoninės, kurioje prieš metus mirė 11 mėnesių kūdikis, pozicija.
Praėjusią savaitę ligoninė paskelbė, kad direktoriaus įsakymu sudaryta komisija nusprendė, jog mirusio berniuko D.D. mirties priežastis nėra per didelė kalio chlorido dozė.
Aš prie karsto vaikeliui pažadėjau, kad kovosiu, kiek reikės, kad įrodyčiau tiesą. Tą ir darysiu.
Ši išvada visiškai nesutampa su lapkritį pateiktomis medicinos ekspertų išvadomis, kuriose sakoma, kad vaikui buvo suleista kalio. Įtarimai dėl to pateikti ligoninės slaugytojai Valdarezai Beleškienei. Kad medikų darbas nebuvo kokybiškas patvirtina ir tai, jog laikinai ligoninei vadovavęs Raimundas Kunickas už blogą pareigų atlikimą papeikimus skyrė Gastroenterologijos skyriaus vedėjai, gydytojai, vyresniajai slaugytojai. Vėliau akreditavimo tarnyba skyrių nurodė uždaryti dėl daugybės pažeidimų.
Prokurorai tikina, kad slaugytojos byla jau netrukus keliaus į teismą, jai gresia iki aštuonerių metų nelaisvės. Dėl sūnaus nužudymo tėvai ligoninei rengia milijoninį ieškinį.
„Ligoninės išvados tik parodo medikų ir vadovų nežmogiškumą. Jie išvadas parengė iš oro, o medicinos ekspertai – iš mano kūdikio kūnelio, todėl teisme ligoninės išvados yra niekinės. Šeši garsūs žmonės padėjo savo parašus po išvada, kad mano kūdikis mirė nuo kalio, nemanau, kad jie išsižadės savo žodžių. Aš prie karsto vaikeliui pažadėjau, kad kovosiu, kiek reikės, kad įrodyčiau tiesą. Tą ir darysiu“, – kalbėjo ligoninėje mirusio kūdikio tėvas Egidijus Drėzas.
Drėzų šeima žada pateikti ieškinį, kuriame prašys ne mažiau nei milijono litų žalai atlyginti.
Ilgas kelias iki teismo
Lietuvoje galioja vadinamoji deliktų sistema, kuri reikalauja būtinai įrodyti mediko kaltę per teismines institucijas. Nukentėjęs žmogus pirmiausia privalo pateikti pretenziją jį nugydžiusiai įstaigai. Tik gavus jos išvadą galima kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Ten procesas vyksta apie metus. Jei šios komisijos sprendimas netenkina, per mėnesį galima kreiptis į teismą su ieškiniu.
„Tokia tvarka yra perteklinė, nes gydymo įstaiga dažniausiai atmeta kaltinimus, net ir esant akivaizdžių įrodymų. Čia tinka tas pats kauniečių pavyzdys: baudžiamoji byla pradėta, ekspertai nustatė, kad vaikui suleista mirtina kalio dozė, o ligoninė pareiškia, kad nieko panašaus nėra ir visais įmanomais būdais neigia savo kaltę“, – kalbėjo R.Mikulskas.
Pagal dabar galiojantį Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, tikintis kompensacijos, reikia įrodyti, kad pacientui buvo padaryta žala, gydytojas ėmėsi netinkamų veiksmų, nurodyti priežastį, dėl kurios nukentėjo žmogus, ir dar mediko kaltę. Visa tai teismuose vidutiniškai užtrunka apie 5–6 metus.
Zdanių istorija tapo pavyzdžiu
Net 70 proc. rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ apklausoje, atliktoje 2011 m., dalyvavusių Lietuvos gyventojų mano, kad galiojanti žalos sveikatai atlyginimo per teismus sistema neveikia, yra sudėtinga ir prieinama ne kiekvienam.
Vis dėlto žmonės, įsitikinę, kad žalą sveikatai patyrė dėl medikų kaltės, įsidrąsina ir vis dažniau kreipiasi į teismus, prašydami priteisti įvairių dydžių kompensacijas.
Yra ne vienas atvejis, kai gydymo įstaigos pacientams yra išmokėjusios 10, 20 ar 30 tūkst. litų pinigines kompensacijas, kad tik nebūtų kreiptasi į teismą.
Medicininių bylų Lietuvoje ėmė daugėti nuo 2005 m. Tam nemažai įtakos turėjo plačiai nuskambėjusi dvynukų Zdanių nudeginimo Marijampolės ligoninėje byla (2001 m. gimusių kūdikių nugarytės buvo nudegintos šildyklėmis – aut. past.). Joje tėvų reikalavimu 2004-aisiais buvo priteista 0,5 mln. litų žalai atlyginti.
„Tai buvo akivaizdus medikų aplaidumo faktas, tačiau ir tada bandyta išsisukti nuo atsakomybės“, – pastebėjo R.Mikulskas.
Bendrai konsultacijai dėl medikų padarytų klaidų į jo advokatų kontorą per metus kreipiasi apie 15–20 žmonių. Dažniausiai skundžiamasi dėl pooperacinių gydymo komplikacijų, dėl neteisingo ligos nustatymo ar dėl netinkamo gydymo, gimdymo metu patirtų traumų.
„Yra ne vienas atvejis, kai gydymo įstaigos pacientams yra išmokėjusios 10, 20 ar 30 tūkst. litų pinigines kompensacijas, kad tik nebūtų kreiptasi į teismą. Žmogus pasiima šią simbolinę kompensaciją, nenorėdamas bylinėtis, nes žino, kad teisybę surasti bus sunku“, – sakė advokatas.
Tačiau jis ragina nenuleisti rankų: vienas, kitas, dešimtas atvejis padės suformuoti teismų praktiką. Visi pamatys, kiek būna mirčių, kiek klaidų. Tada teismams nebeliks galimybės užmerkti akis prieš įrodymus.
„Jei yra nors menkiausias įrodymas, kad nelaimė įvyko dėl medikų kaltės, piniginė žala, neturtinio pobūdžio kompensacija turi būti priteisiama besąlygiškai“, – įsitikinęs R.Mikulskas.
Šiandien šalies teisės aktai, Civilinis kodeksas numato, kad atsakomybė už netinkamai medikų suteiktas paslaugas tenka gydymo įstaigai kaip juridiniam asmeniui. Jei nustatoma mediko kaltė, žala regreso tvarka išieškoma iš jo algos. Gydytojų sąjunga rekomenduoja medikams nuo klaidų draustis patiems ir įmokas mokėti iš savo kišenės.
Neturi ką pridurti
Justinas Augustinavičius, M.Marcinkevičiaus ligoninės direktorius
„Kam jūs vėl jaukiate viską iš naujo? Juk viskas taip smulkiai ištyrinėta – visų lygių teismai tarė savo žodį, todėl nėra ką pridurti. Jūs geriau pasidomėkite, ko tiems žmonėms trūksta. Gal jie bandė pasipelnyt, gal advokatas... Ką, jie nori gydytojus pribaigt? Baikit jūs! Dar prieš penkerius metus jiems buvo pasakyta: „Nevarkite, nes susimokėsite pinigus už tuos teismus.“ Taip ir įvyko.“
Žala – atsitiktinė
Margarita Batūrienė, Karoliniškių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui
„Žinoma, kad ši skaudi istorija, prasidėjusi dar 2000 metais, nepamiršta. Tačiau norėčiau priminti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas.
Šiuo atveju pagal klinikinius simptomus nebuvo įmanoma diagnozuoti skrandžio vėžį pirminėse gydymo stadijose.
Maksimalių pastangų principas nereiškia, kad gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, o reikalauja įvertinimo, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas. Jeigu medikas savo darbą atliko rūpestingai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine.
Mano žiniomis, pacientei buvo atlikti visi įprastiniai tyrimai, reikalingi diagnozei nustatyti. Deja, bet šiuo atveju pagal klinikinius simptomus nebuvo įmanoma diagnozuoti skrandžio vėžį pirminėse gydymo stadijose.“
Gegužę žada naujovių
Dangutė Mikutienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė
„Manau, kad egzistuojanti sistema iš esmės yra ydinga ir apsunkina teisybės paieškas. Todėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas turi būti taisomas.
 |
| Dangutė Mikutienė |
Ilgi terminai ir biurokratinis mechanizmas neskatina žmonių pasitikėjimo sveikatos sistema. Reikalingi sisteminiai pokyčiai, kurie artimiausiu metu bus pristatyti.
Su iniciatyvine grupe dirbame prie naujos paciento apsaugos koncepcijos, kurią ketiname pristatyti gegužės pradžioje. Tai turėtų būti ir įstatymas, ir poįstatyminiai teisės aktai, ir žalos be kaltės modelis, kuris nereikalautų įrodyti medicinos darbuotojo kaltės, tačiau nukentėjusiam pacientui būtų sumokėta kompensacija. Nukentėjęs pacientas pagal šį modelį iš specialaus fondo gautų kompensaciją, teisiniu būdu neįrodinėdamas mediko klaidos. Manau, šiam modeliui Lietuva jau yra pribrendusi.
Tada gydytojas nebus įspaustas į kampą ir nebijos suklysti, juolab, kad ne viskas nuo jo priklauso. Daug kas priklauso nuo sveikatos sistemos finansavimo. Ligoninėms nukarpomos lėšos, o paslaugą suteikti reikia: kaip ji gali būti kokybiška, jei tu nedisponuoji resursais, jei turi žiūrėti į kvotas brangiems tyrimams, o ne realius paciento poreikius?“
Gydytojai jaučiasi nesaugūs
Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas
„Lietuvos gydytojų sąjungos inicijuotas civilinės atsakomybės savanoriškasis draudimas buvo pagrindinis instrumentas, padėjęs daugumą žalos atvejų išspręsti taikos sutartimis bei kompensuoti realią sveikatai padarytą žalą. Pasirašoma labai daug taikos sutarčių, tik pavieniais atvejais bylos pasiekia teismą.
 |
| LGS nuotr./Prof. Liutauras Labanauskas |
Siekdami įteisinti medicinos klaidų atskleidimo kultūrą, jų registravimo ir prevencijos sistemą, konsultacinį gydytojo ir paciento bendravimo modelį, siūlome pradėti formuoti paciento saugumo koncepciją medicinos praktikoje Lietuvoje. Jei žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelis būtų įteisintas vietoje šiuo metu egzistuojančio ieškinio-teisminio ginčo sprendimo modelio, gydytojams neliktų tikslo slėpti nepageidaujamo gydymo efekto.
Mes matome tik tokį kelią, nes šiandien gydytojas jaučiasi labai nesaugus. Medicina prilyginama aukštos rizikos sričiai, kaip, pavyzdžiui, alpinizmas, ralis ir pan., todėl gydytojai draudžiasi savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu. Iš beveik 8 tūkst. Lietuvos gydytojų sąjungos narių yra apsidraudę beveik 6 tūkst. Pradėjo draustis net rezidentai, kurie anksčiau manė, kad jiems to nereikės. Nesidraudžia tie, kurių specializacija nesusijusi tiesiogiai su ligoniu.“
Dauguma skundų pasitvirtina
* 2012 m. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) atliktuose 96 pacientų (ar jų atstovų) skundų tyrimuose buvo nustatyti 53 pažeidimai (pasitvirtino 55 proc. visų tyrimų). Bendras nustatytų pažeidimų skaičius buvo 127.
* Dažniausiai pacientai ar jų atstovai savo skunduose teigia, kad jų nuomone, gydytojai netinkamai tyrė ar gydė, laiku nepastebėjo ligos, nenukreipė tolesniam gydymui į aukštesnio lygio gydymo įstaigą.
* VASPVT gautą paciento ar jo atstovo skundą privalo išnagrinėti ne ilgiau kaip per 8 mėnesius.
* Informacijos apie pacientams iš asmens sveikatos įstaigų priteistų sumas VASPVT pateikti negali.
