Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė prof. Birutė Žilaitienė teigia, kad kartais rasti priežastį, kodėl poros neaplanko tėvystės džiaugsmas, be galo sudėtinga. Jau yra žinoma, kad vyro spermos kokybę neigiamai veikia rūkymas, pomėgis ilgai kaitintis pirtyse ar sūkurinėse voniose, profesionalus dviračių sportas.
Pastaruoju metu dėmesys vis dažniau krypsta į aplinkos taršą – ir tam, pasak medikės, yra pagrindo: aplinka išties gali neigiamai paveikti žmogaus reprodukcinę sistemą.
„Tačiau kalbant apie aplinkos poveikį, pirmiausiai reikėtų pabrėžti, kad žmogų visgi veikia labai daug veiksnių. Nors eksperimentinių gyvūnų reprodukcinei funkcijai aplinkos taršos poveikis įrodytas, žmonių tyrimų duomenys yra prieštaringi. Taip yra todėl, kad žmonėms neįmanoma sudaryti vienodų sąlygų, t. y. juos uždaryti tam tikroje patalpoje, priversti maitintis vienodu maistu, kaip tai daroma su eksperimentiniais gyvūnais.
Be to, šiuolaikiniame teršalų kokteilyje sunku išskirti vieną konkretų kaltininką. Pavyzdžiui, ištyrus pramonėje naudojamų sunkiųjų metalų įtaką spermatozoidų susidarymui, įrodyta, kad šio proceso kokybei kenkia tik ilgalaikė tarša didelėmis koncentracijomis, tačiau šiuolaikinėmis sąlygomis žmogus jau nebūna taip ilgai užterštoje aplinkoje ir negauna tiek teršalų“, – svarstė pašnekovė.
Iš plastikinių indų geriau nevalgyti ir negerti
Visgi mokslininkai jau seniai kalba apie tokių medžiagų, kaip ftalatai ir bisfenolis, daugiausiai naudojamų plastmasių gamyboje, poveikį reprodukcinei sistemai. Kai kurios studijos rodo, kad jeigu vyro šlapime randami didesni kiekiai ftalatų ir bisfenolių, jo spermos kokybė dažniau būna blogesnė.
Kitas įdomus pastebėjimas, kad net jei randamas chemikalų kiekis produktuose neviršija nustatytų normos ribų, jie vis tiek turi įtakos spermos kokybei. Taigi rekomendacijos vengti plastikinių indų ir butelių turi pagrindo.
Beje, ftalatų randama net motinos piene, todėl maitinančios mamos, ypač auginančios berniukus, turėtų labai sąmoningai rinktis maisto produktų pakuotes.
Minėtos medžiagos – tik vienas iš pavyzdžių. Pasak B.Žilaitienės, už vaisingumą atsakingą endokrininę sistemą nuolat bombarduoja įvairūs priedai, naudojami gaminant plastikinius žaislus, tekstilės gaminius, baldus, buities chemiją, kosmetikos ir higienos priemones. Tipinio vakariečio aplinkoje tokių endokrininei sistemai pavojingų medžiagų šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 200.
Oro taršos poveikis
Taip pat nustatyta teigiama koreliacija tarp spermos kokybės ir konservuoto maisto, kuriame yra didelis kiekis bisfenolio, vartojimo.
Jei laukdamasi sūnaus moteris rūkė, tai suaugusio sūnaus spermos kokybė vėlgi bus blogesnė, o sėklidžių tūris – mažesnis. Vėliau prisidės persirgtos ligos, netinkamas gyvenimo būdas, o jei toks vyras gyvens arti judrių gatvių – neigiamai spermos kokybę veiks ir tarša išmetamosiomis dujomis, konkrečiai – azoto dioksidu.
Jei laukdamasi sūnaus moteris rūkė, tai suaugusio sūnaus spermos kokybė vėlgi bus blogesnė, o sėklidžių tūris – mažesnis.
„Automobilių išmetamosiose dujose esančios kietosios dalelės, aromatiniai hidrokarbonatai, sunkieji metalai pasižymi hormoniniu veikimu, dėl kurio sutrinka žmogaus reprodukcinė funkcija. Be to, šie chemikalai organizme sukelia oksidacinį stresą ir padidina reaktyvių deguonies junginių gamybą, o tai gali sukelti net DNR pokyčius, t. y. pakeisti genų raišką. Didžiausia problema, kad šios medžiagos patenka ne tik į orą, bet ir nusėda nuotėkose, dirvoje ir perduodamos joje auginamiems pasėliams“, – aiškino pašnekovė.
Kosmetikoje slypintis pavojus
Pasak medikės, kitas didelis šaltinis, iš kurio į žmogaus organizmą patenka teršalai, – kosmetika ir higienos prekės. Kai kurios jose esančios medžiagos turi į hormonus panašų veikimą, todėl manoma, kad tai viena iš priežasčių, dėl kurių mažėja testosterono kiekis vyrų organizme ir silpnėja reprodukcinė funkcija.
Bene labiausiai žinoma iš šių medžiagų – parabenai. Tiesa, neigiamas jų poveikis aptiktas tiriant nėščias moteris bei bendrą vyro ir moters vaisingumą, tačiau įrodymų, kad jie turi įtakos vyrų spermos kokybei, nepakanka. Vis dėlto reikėtų šios medžiagos kosmetikoje vengti.
Ar spermos kokybei galėjo pakenkti sauskelnės
Jau seniai diskutuojama, ar vyrų vaisingumo problemos gali būti susijusios su plačiai pradėtomis naudoti sauskelnėmis kūdikystėje. O gal tai mitas?
„Pagrindo taip manyti yra. Sėklidės nuleistos į kapšelį tam, kad būtų vėsesnėje aplinkoje. Mat aukštesnėje temperatūroje blogėja jų funkcija. Tuo tarpu aplinkos temperatūra sauskelnėse būna pakilusi.
Kita vertus, lyginant lietuvių vyrų spermą su kitų Šiaurės šalių tyrimais, jos kokybė yra geresnė nei, tarkime, danų ar norvegų, bet jeigu lyginsime nenusileidusių sėklidžių dažnį, šis rodiklis artėja prie Šiaurės šalių“, – pasakojo B.Žilaitienė.
Lietuvoje tik 63 proc. vyrų spermos kokybė atitinka reikalavimus.
Kaip rodo Šiaurės ir Baltijos šalių regione atlikti tyrimai, pastarąjį pusšimtį metų vyrų spermos kokybė išties tolydžio blogėja. Skaičiai ypač nedžiugina Danijoje, kur tik 44 proc. vyrų spermos rodikliai atitinka normas. Lietuvoje, Estijoje ir Suomijoje padėtis geriausia visame Šiaurės šalių regione (atitinkamai apie 63 proc.), tačiau yra svarstymų, esą tai galbūt lėmė mūsų kraštuose vėliau išplitęs sauskelnių naudojimas. Nepaisant to, medikų skaičiavimais, Kauno ir Tartu miestuose yra net 15 proc. vyrų, kuriems kyla sunkumų apvaisinti moterį.
COVID-19 pavojingas vyrų vaisingumui?
Neseniai pasirodė publikacija, kad koronavirusas taip pat gali paveikti spermos kokybę. Tiesa, tyrimai kol kas atliekami ląstelių lygmenyje, o duomenų apie žmones dar nespėta surinkti.
„Nors rimtų mokslinių publikacijų dar nėra, bet kinai, kurie turi didžiausią patirtį su šiuo virusu, teigia, kad koronavirusas gali pakenkti sėklidei ir vyrų vaisingumui. Tai aiškinama tuo, kad koronavirusas, veikdamas baltymų struktūrą, gali pažeisti ląsteles, o tai sukelia audinių, taip pat ir sėklidžių, pokyčius. Jau žinoma, kad šis virusas gali paveikti plaučius, inkstus, širdį, nes šie organai, kaip, beje, ir sėklidės, turi receptorių, kuriuos jis veikia.
Be to, šis virusas labai panašus į SŪRS virusą (sunkus ūmus respiracinis sindromas), veikia tuos pačius ląstelių receptorius, o SŪRS pakenkdavo sėklidėms, dėl to tam tikrais atvejais vystydavosi sėklidžių uždegimas ir sutrikdavo jų funkcija. Taigi negalima atmesti, kad panašiai veikia ir koronavirusas“, – teigė pašnekovė.
Cheminės medžiagos – laimė ir prakeiksmas
„Northway“ vaisingumo centro Klaipėdoje gydytoja Rasa Dargienė teigė, kad šiuo metu Klaipėdos apskrityje iš 320 tūkst. gyventojų maždaug 112 tūkst., arba 35 proc., yra vaisingo amžiaus. 17 tūkst. iš jų, arba 10–15 proc., sunku susilaukti vaikų natūraliu būdu. Daugeliui jų specialistai gali padėti įvairiais būdais: maža chirurgine intervencija, medikamentais, bet 10 proc. tokių porų prireikia pagalbinio apvaisinimo.
„Cheminės medžiagos – tai laimė ir prakeiksmas kartu. Pavojingos cheminės medžiagos linkusios kauptis gyvuose organizmuose, jos yra toksiškos, nekontroliuojamai keičia gyvybinius procesus, organų sistemas bei darnią organizmo veiklą. Reprodukcinę funkciją jos veikia įvairiais būdais: sutrikdo endokrininę sistemą, mažina antimiulearinio hormono kiekį, sukelia oksidacinį stresą, pagaliau turi įtakos vaisiaus vystymuisi bei nėštumo komplikacijoms (priešlaikinis gimdymas, nėščiųjų hipertenzija, gestacinis diabetas, negyvagimiai).
Šiandien pagaminta apie 80 tūkst. įvairių sintetinių cheminių medžiagų, tačiau nuodugniai ištirtų nėra nė tūkstančio.
Aplinkos tarša mažina ne tik natūralias galimybes pastoti, bet ir pagalbinio apvaisinimo galimybes. Didžiausią poveikį sukelia perfluorinti junginiai PFC , amoniako junginiai, chloro junginiai (chloruoti pesticidai, dioksinas, polichloruoti bifenoliai), bisfenolis A(BPA), nonil-alki-fenoliai, kvapiosios medžiagos ftalatai, sunkieji metalai.
Didelėje studijoje JAV rasta koreliacija tarp nevaisingų porų ir padidinto kadmio kiekio kraujo plazmoje, o Honkongo mokslininkai nevaisingų porų kraujyje rado padidėjusį gyvsidabrio kiekį, kuris gali būti siejamas su gausiu jūros gėrybių vartojimu“, – pasakojo vaisingumo specialistė.
Pasak jos, šiandien pagaminta apie 80 tūkst. įvairių sintetinių cheminių medžiagų, tačiau nuodugniai ištirtų medžiagų kiekis nesiekia tūkstančio. Tai reiškia, kad buitinės chemijos poveikis žmogaus organizmui dar nėra gerai ištirtas ir žinomas, bet patys gamintojai pripažįsta, kad net ir tinkamas chemijos gaminių naudojimas buityje gali sukelti įvairias lėtines, onkologines ligas.
Visos šios medžiagos moterims gali sukelti nevaisingumą, implantacijos sutrikimus pagalbinio apvaisinimo metu, didina persileidimo riziką. Vyrams paveikiama spermos kokybė – jos kiekis, sudėtis.
Blogosios ir gerosios pandemijos pasekmės
„Šiandieninė situacija kovojant su COVID-19 pandemija verčia mus naudoti biocidus, dezinfekcines priemones, didesnį kiekį buitinės chemijos. Tai neišvengiama. Tačiau nepamirškime gerai vėdinti patalpas, kad susidarę nuodingi garai nepatektų į kvėpavimo takus, akis, nesukeltų toksinio poveikio, jei įmanoma, rinkitės ekologiškas priemones, kurių biologinis skilimas ne mažesnis kaip 95 proc. Taip sumažinsite buitinės chemijos poveikį sveikatai.
Atidžiai skaitykime rekomenduojamą dozavimą. Atsisakykime sintetinių oro gaiviklių, buitinę chemiją laikykime uždarytuose induose.
Tačiau yra ir geroji pandemijos pusė – valgome namuose pagamintą maistą, mokslininkai fiksuoja gerokai sumažėjusią oro taršą, taip pat dėl sumažėjusių automobilių ir lėktuvų srautų mažėja azoto dioksido kiekis. Kietųjų dalelių sumažėjimas atmosferoje išgelbės daug gyvybių, o ilgalaikė kova su aplinkos tarša pagerintų ir vaisingumą“, – teigė pašnekovė.
