Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vyresnioji gydytoja kardiologė, VU Medicinos fakulteto profesorė Jelena Čelutkienė išplatintame pranešime sako, kad savavališkai nutraukę gydytojo paskirtų vaistų vartojimą širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys gyventojai rizikuoja savo sveikata ir gyvybe.
Dažnas apie problemą nenutuokia
Prof. J.Čelutkienė pabrėžia, kad maždaug devyniems iš dešimties tikrinamų vidutinio amžiaus lietuvių nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, arba kitaip – dislipidemija. Maža to, net du trečdaliai lietuvių, kuriems reikėtų gydyti šią ligą, to nedaro.
„Taip, matyt, yra dėl įvairių priežasčių – dalis žmonių net nenutuokia, kad jų kraujyje cholesterolio lygis yra per didelis. Daugeliu atvejų gyventojai nejaučia jokių tiesioginių ligos simptomų. Dėl to visiems vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama reguliariai atlikti cholesterolio lygio kraujyje tyrimus, ypač jei asmens šeimoje buvo ar yra širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių artimų giminaičių. Tai gali padėti laiku užkirsti kelią rimtoms sveikatos problemoms, kurios Lietuvoje kasmet nusineša tūkstančius gyvybių“, – sako prof. J.Čelutkienė.
Išsiversti be vaistų pavyksta nedaugeliui
Anot kardiologės, tik ganėtinai nedidelė dalis sergančių asmenų padidėjusį cholesterolio lygį gali sureguliuoti vien keisdami gyvenseną – pasirinkdami tinkamą mitybą, didindami fizinį aktyvumą ir atsisakydami žalingų įpročių.
Pavyzdžiui, vien sureguliavus mitybą ligą išgydyti pavyksta tik 5–6 proc. gyventojų, kuriems diagnozuojamas padidėjęs cholesterolio lygis. Daugeliui tenka vartoti ir cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančius vaistus – statinus.
„Visgi nemažai gyventojų į paskirtus vaistus žiūri pro pirštus. Neretai vaistų vartojimas savavališkai nutraukiamas arba gydytojo paskirti vaistai vartojami nereguliariai. Pavyzdžiui, po insulto ar infarkto statinai tampa būtini pakartotinio susirgimo prevencijai. Pacientui juos tenka vartoti visą likusį gyvenimą. Tačiau po ligos pasijutę geriau gyventojai dažnai nebemato reikalo vartoti paskirtų vaistų. Toks elgesys išties neatsakingas ir gali baigtis pakartotiniu infarktu ar insultu“, – teigia prof. J.Čelutkienė.
Tačiau gydymo medikamentais dažnai prireikia ne tik patyrusiems infarktą ar insultą. Gydytojai statinus gali išrašyti ir kitiems pacientams, sergantiems dislipidemija. Medikamentinis gydymas, anot prof. J.Čelutkienės, beveik visuomet skiriamas gyventojams, kurių cholesterolio lygis padidėjęs ir kurie serga tam tikromis gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, II tipo cukriniu diabetu ar lėtinėmis inkstų ligomis. Šiems pacientams per aukšto cholesterolio lygio sukeltų komplikacijų rizika yra ypač didelė.
Vien sureguliavus mitybą ligą išgydyti pavyksta tik 5–6 proc. gyventojų, kuriems diagnozuojamas padidėjęs cholesterolio lygis.
Svarbu kliautis gydytojų patarimais
„Dėl vaistų poreikio kiekvienu atveju sprendžia gydytojas, tačiau, jei medikamentinis gydymas pacientui yra paskiriamas, vadinasi, jis išties reikalingas.
Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai ligoniai paskirtų vaistų nusprendžia nebevartoti prisiskaitę klaidinančios informacijos internete arba išsigandę galimo šalutinio vaistų poveikio. Gyventojai, be abejo, turėtų stebėti savo būklę, o pajutę tam tikrus nepageidautinus pojūčius pranešti savo gydytojui. Tačiau niekuomet nereikėtų vaistų vartojimo nutraukti patiems. Statinai sergantiems dislipidemija yra labai svarbi ligos kontroliavimo priemonė“, – pabrėžia kardiologė.
Anot VU profesorės, dažnu atveju šalutinis poveikis, kuriuo skundžiasi gyventojai, visai nebūna susijęs su statinų vartojimu. J.Čelutkienės teigimu, galvos skausmų, silpnumo, pykinimo ir kitų pojūčių priežastys gali būti labai įvairios, todėl svarbu, kad šių būsenų priežastis nustatytų gydytojas, o ne kaimynai, draugai ar interneto forumų „ekspertai“.
Statistika vis dar nedžiuginanti
Prof. J.Čelutkienė akcentuoja, kad širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra dažniausia mirties priežastis, o kas antros gyvybės mūsų šalyje netenkama būtent dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Pagal šią statistiką pirmaujame Europoje, o ES vidurkį lenkiame net 4 kartus. Viena pagrindinių to priežasčių, anot kardiologės, yra nepakankamas dėmesys padidėjusios cholesterolio koncentracijos kraujyje gydymui.
„Moderni medicina turi nemažai priemonių, leidžiančių kontroliuoti cholesterolio lygį ir sumažinti su jo padidėjimu susijusių miokardo infarktų ir insultų riziką. Tačiau, kad būtų pasiekta gerų rezultatų, patys gyventojai turi atsakingai rūpintis savo sveikata, pasitikėti gydytojais ir jų skiriamu ligų gydymu. Tai leistų efektyviau pagerinti mūsų visuomenės sveikatą ir žmonių gyvenimo kokybę, pailginti jo trukmę“, – sako prof. J.Čelutkienė.
