Jai pritaria ir socialiniame tinkle „Instagram“ populiarios paskyros „Žemiau bambos“ kūrėjos – gydytojos Aurėja Trunovė ir Aivara Urbutė: „Mitas, jog nėštumo metu negalima sportuoti. Jeigu nėštumo eiga sklandi ir moteris jaučiasi gerai, rekomenduojama išlikti aktyviai tiek, kiek leidžia bendra savijauta“.
Sumažina net Cezario riziką
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė prof. M.Minkauskienė priminė daugeliui būsimų mamų girdėtą posakį, jog nėštumas – ne liga. Todėl laukiantis tikrai nereikėtų keisti įprastų fizinio aktyvumo įpročių, pavyzdžiui, mažiau mankštintis.
„Sportuodama nėščioji jaučiasi geriau psichologiškai ir rečiau serga depresija. Ją mažiau vargina pykinimas, nugaros skausmai, oro trūkumas. Fizinis aktyvumas sumažina svorio prieaugį per nėštumą ir nėščiųjų diabeto riziką, o jam esant – padeda kontroliuoti gliukozės kiekį, mažėja preeklampsijos (tai pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai: kepenys, inkstai, smegenys – 15min past.), trombozės tikimybė. Be to, sportuojančios nėščiosios išsaugo raumenų ir širdies-kraujagyslių sistemos fizinį pasirengimą, todėl jos gimdo kiek trumpiau ir lengviau, jų vaisiai būna kiek mažesnio svorio, todėl sumažėja Cezario pjūvio ar instrumentinio gimdymo rizika“, – pasakojo gydytoja akušerė-ginekologė.
Pasak jos, kad pasiektų minėtą naudą, besilaukiančios moterys turėtų mankštintis iš viso bent 150 minučių per savaitę (t.y. bent 3 kartus per savaitę) vidutiniu intensyvumu.
„Mes beveik visada raginame nėščiąsias mankštintis, primindami, jog ne saikingas fizinis aktyvumas, o būtent griežtas lovos režimas didina persileidimo ir priešlaikinio gimdymo riziką. Ligų ir būklių, kai sportuoti nėštumo metu nerekomenduojame, nėra labai daug. Jų atvejais riziką vertiname ir rekomendacijas pateikiame individualiai“, – kalbėjo medikė.
Suprasti akimirksniu
- Pasitarti dėl fizinio aktyvumo veiklų ir jų intensyvumo su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju verta:
- jei būsima mama laukiasi dvynių;
- jei serga hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas);
- jei kraujuoja ar yra placentos pirmeiga;
- jei nėščioji turi gretutinių ligų.
Baseinas, mankšta namuose ar sporto salė?
Kalbėdama apie fizinio aktyvumo veiklas, kurias gali rinktis būsima mama, prof. M.Minkauskienė priminė keletą dalykų. Pirmiausia, reikėtų žinoti, jog dėl nėštumo hormonų poveikio didėja raiščių ir sąnarių laisvumas, todėl išauga jų patempimo rizika. Be to, dėl stuburo padėties pokyčio ir pusiausvyros sutrikimų yra didesnė tikimybė nugriūti.
„Moterims dažnai primenu, kad sportuojant labai svarbu neperkaisti, nes besivystantis vaisius „nemėgsta“ aukštos mamos kūno temperatūros. Todėl saugiausios ir rekomenduojamos fizinio aktyvumo veiklos yra vaikščiojimas, bėgimas (nėštumo pradžioje), joga ir tempimo pratimai, stacionarus važiavimas dviračiu, plaukiojimas, aerobika vandenyje, šokiai, mažo intensyvumo aerobika“, – kalbėjo gydytoja, pridūrusi, kad kiekvienai nėščiajai ypač rekomenduojami dubens dugną stiprinantys Kėgelio pratimai. Jie padeda sumažinti šlapimo nelaikymo ir tarpvietės pažeidimo gimdymo metu riziką.
Tuo metu pavojingomis sporto šakomis dėl galimos pilvo traumos nėštumo metu laikomas futbolas, boksas, imtynės, o dėl galimo nugriuvimo – ir gimnastika, jodinėjimas, čiuožimas, slidinėjimas, tenisas.
„Dėl galimos vaisiaus embolijos (kai vaisiaus vandenys prasiskverbia į nėščiosios kraujotakos sistemą ir sukelia pavojų jos gyvybei – 15min past.) dujomis nerekomenduojamas nardymas su akvalangu“, – sakė medikė.
Kol laukiatės, geriau atsisakyti futbolo, bokso, imtynių, gimnastikos, jodinėjimo, čiuožinėjimo ir slidinėjimo ir teniso ir nardymo su akvalangu.
Besilaukiančios moterys sportuoja vis drąsiau
Daug metų į motinystę moteris palydinti gydytoja akušerė ginekologė M.Minkauskienė pastebi besikeičiančias tendencijas, kurios medikus džiugina. Pasak jos, lietuvės vis drąsiau ir dažniau sportuoja nėštumo metu.
„Jos ne tik vaikšto ir skaičiuoja nueitus žingsnelius, bet renkasi vandens aerobiką ir plaukiojimą, jogą ir aerobiką, važiuoja dviračiais, šoka ir t.t. Tai labai sveikintina, ypač kai fizinė veikla parenkama kvalifikuoto trenerio. Na, o norinčios važiuoti riedučiais ar kopti į kalnus nėščiosios visgi turėtų prisiminti, jog kiekviena rizika nėštumo metu matuojama dvigubais – būsimos mamos ir augančio vaiko – svertais. Todėl kai kurias savo svajonės reikėtų atidėti ateičiai“, – apibendrino pašnekovė.
Danijoje gyvenanti gydytoja akušerė A.Urbutė palygino, kaip kūdikio laukimą ir fizinį aktyvumą derina lietuvės ir danės.
„Daugelis nėščių moterų yra fiziškai aktyvios, ypač gyvenančios didžiuosiuose miestuose. Pirmiausia, kasdien važinėja dviračiu – daugelis to neatsisako iki pat gimdymo. Taip pat Danijoje yra gausus specializuotų treniruočių nėščiosioms pasirinkimas: nuo jogos ar plaukimo, iki funkcinių treniruočių“, – sakė gydytoja akušerė.
Karantino metu tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse išpopuliarėjo nuotolinės treniruotės nėščiosioms. „Internetu vedamų treniruočių metu taip pat galima saugiai ir efektyviai sportuoti. Žinoma, saugiausia tai daryti su specialistu, todėl reikėtų atidžiai rinktis nuotolines treniruotes ir jas vedančius žmones“, – pabrėžė kartu su A.Urbute populiarią „Instagram“ paskyrą kurianti gydytoja-akušerė A.Trunovė.
Geriausias treneris – moters organizmas
Geriausia, kai fizinė veikla nėštumo metu parenkama pagal individualius moters poreikius, galimybes bei nėštumo trimestrą. Tai labai priklauso ir nuo to, kokia moteris buvo ir kuo užsiiminėjo prieš nėštumą.
„Svarbiausia taisyklė – net ir iki tol buvusioms fiziškai aktyvioms moterims nėštumo metu fizinio krūvio nedidinti bei nesiekti sportinių rezultatų. Jei moteris prieš pastodama nesportavo, patariama iškart nepradėti vaikščioti 10 km žygių, o palaipsniui didinti fizinį aktyvumą“, – kalbėjo gydytoja A.Trunovė.
Geriausia rinktis tokias treniruotes, kurios pakeltų, o ne sumažintų, energijos kiekį.
Pasak jos kolegės A.Urbutės, bendrosios rekomendacijos būtų tokios: reikia pasirinkti tokias treniruotes, kurios nesukeltų papildomo streso organizmui (nebūtų pernelyg aktyvios ar pavojingos), kurios pakeltų energijos kiekį, o ne sumažintų.
„Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, ilgo gulėjimo ant nugaros, perkaitimo, taip pat svarbu stebėti savo širdies susitraukimų dažnį, nes, esant per aukštam, gali atsirasti dusulys ir sutrikti deguonies pernešimas vaisiui. Sportuojančiai nėščiajai reikia tiesiog klausytis savo organizmo, nepersitempti. Jei pratimas kelia diskomfortą – jį nedelsiant nutraukti“, – patarė medikės.
Suprasti akimirksniu: Pavojaus ženklai
- Reikėtų nutraukti ar sumažinti fizinį aktyvumą, jei jo metu:
- pablogėjusi bendra savijauta;
- ima svaigti galva;
- atsiranda dusulys;
- susilpnėja vaisiaus judėsiai;
- taip pat esant priešlaikinio gimdymo požymiams: ima dažnai susitraukinėti gimda, yra sutrumpėjęs gimdos kaklelis ar atsiranda kraujingos išskyros iš genitalijų.
