Gydytojos paaiškino, ar įmanoma atitolinti menopauzę, ir kviečia į unikalų tyrimą

Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė ir gydytoja akušerė ginekologė Ieva Brimienė nuotolinėje konferencijoje atsakė į moterų klausimus, susijusius su menopauze. Nuo ko priklauso jos pradžia? Ar galima ją atitolinti? Ar galima šį laikotarpį išgyventi be varginančių simptomų ir be hormoninės terapijos? Ar vis dar galima pastoti? Kaip menopauzės simptomai susiję su patiriamu stresu ir... žarnyno mikrobiota?
Karščio bangos
Karščio bangos / Vida Press nuotr.

Turime užprogramuotą lytinių ląstelių skaičių

Yra sutarta, kad menopauzė nustatoma, kai nuo paskutinių mėnesinių praeina 12 mėnesių. Skaičiuojama, kad su premenopauziniu ir pomenopauziniu laikotarpiu menopauzė pasireiškia moterims nuo 45 iki 57 metų. Šiuo laikotarpiu moterys dažniausiai kreipiasi į specialistus dėl sutrikusio mėnesinių ciklo, jų padažnėjimo ar gausaus kraujavimo. Vėliau gali atsirasti ir kiti simptomai – karščio pylimai, naktiniai prakaitavimai ir su tuo susiję nepatogumai, kai moteris neišsimiega, yra blogos nuotaikos ir pan.

Deja, menopauzė neišvengiama, nes su amžiumi laipsniškai senka kiaušidžių funkcija ir jos gamina vis mažiau lytinių hormonų. Dėl to ir pasireiškia ciklo sutrikimai. Kol kiaušidės dar šiek tiek veikia, moteriai yra nedidelis šansas pastoti. Prasidėjus tikrajai menopauzei, tai jau neįmanoma.

„Menopauzės pradžia, t. y. kada ji pasireiškia, didele dalimi priklauso nuo genetikos. Žinant, kada menopauzė prasidėjo mamai, galima maždaug prognozuoti, kada ji prasidės man. Taip pat svarbu, kada prasidėjo pirmosios mėnesinės. Dar būdamas mamos įsčiose, moteriškos lyties vaisius turi apie 20 mln. folikulų (lytinių ląstelių), jau gimusi mergaitė – apie 4–7 mln., o artėjant menopauzei jų lieka tik apie tūkstantį. Taigi turime užprogramuotą folikulų skaičių, kuris gyvenimo eigoje išnaudojamas, ir, jei mėnesinės prasidės anksčiau, jų rezervą išnaudosime greičiau“, – teigė D.Ramašauskaitė.

Stebuklingų receptų paieškos

Žinoma, menopauzės pradžiai bei jos eigai turi įtakos ir mūsų gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, mityba, lėtinės, ypač skydliaukės, ligos ir pan. Tačiau stebuklingo recepto, stebuklingų vaistų ar maisto papildų, galinčių atitolinti menopauzę, deja, nėra. „1900 m. moterų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 50 metų, todėl tik nedidelė dalis moterų pasiekdavo menopauzę. Šiandien vidutinė moterų gyvenimo trukmė – 76 metai, taigi didžioji dalis moterų ją patiria. Todėl, mano manymu, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne tam, kaip atitolinti menopauzę, o kaip kokybiškai išgyventi šį periodą“, – svarstė I.Brimienė.

Pastaruoju metu daug vilčių dedama į inovatyvius metodus, kurie galėtų sustabdyti kiaušidžių išsekimą, pavyzdžiui, kraujo plazmos procedūras, kamieninių ląstelių panaudojimą, tačiau tai tik eksperimentai, kol kas neturintys mokslinio pagrindimo.

Yra mitas, kad geriami kontraceptikai, užblokuojantys ovuliaciją, neva tausoja kiaušidžių rezervą, tačiau tyrimai rodo ką kita. Moterys, kurios naudoja sudėtinius kontraceptikus 5–10 metų, patiria menopauzę panašiu laiku kaip jų nevartojančios moterys.

Moterys, kurios patiria stiprius priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus, baiminasi, kad ir jų menopauzė bus sunki. Gydytojos nuramino, kad moksliškai nėra nustatytas ryšys tarp PMS ir menopauzės simptomų.

Naujausi duomenys apie hormonų terapiją

Menopauzės simptomai paprastai gydomi pakaitine hormonų terapija, t. y. sintetiniais lytiniais hormonais. Medikės pastebi, kad moterys šio gydymo atžvilgiu turi vieną ar kitą išankstinį požiūrį. Vienos įsitikinusios, kad jo būtinai joms reikia, kitos, priešingai, jo bijo.

Pasak jų, ši terapija perėjo įvairius laikotarpius. Iš pradžių buvo norima skirti ją visoms moterims, vėliau – niekam neskirti, nes paaiškėjo, kad ji turi įvairių šalutinių poveikių. Dabar ji skiriama tuomet, kai jos tikrai reikia. Prieš tai išklausomi moters skundai, ji ištiriama. Jei simptomai nežymūs arba jie yra, bet moteriai netrukdo gyventi, hormoninė terapijos skirti nereikia. Bet kuriuo atveju menopauzės simptomų gydymas iš karto nuo jos nepradedamas. Tačiau, jeigu simptomai sunkūs, nepadės nei žolės, nei sveika gyvensena. Būtinas hormoninis gydymas.

Bene labiausiai baiminamasi, kad pakaitinė terapija didina kai kurių vėžio rūšių riziką. Tačiau D.Ramašauskaitė patikino, kad atliekami tyrimai ir peržiūrimi rezultatai nuolat. Ir jeigu hormonų žala būtų didesnė už naudą, šis gydymas nebūtų taikomas. Pavyzdžiui, krūties vėžio rizikos padidėjimas yra toks nežymus, kad kai kurie kiti gyvenimo veiksniai ją didina daugiau. Prieš skiriant gydymą, įvertinama moters krūtų būklė, kraujospūdis, krešumo sistema ir tik tuomet sprendžiama, kokią hormoninę terapiją skirti. Jeigu vargina tik makšties išsausėjimas, efektyvūs vietiniai hormoniniai preparatai (tepalai, žvakutės), iš kurių į kraują patenka labai nedidelis hormonų kiekis.

Mitas, kad geriami kontraceptikai, užblokuojantys ovuliaciją, tausoja kiaušidžių rezervą. Tyrimai rodo ką kita.

„Dar vienas mitas, kad dėl hormoninės terapijos didėja svoris. Jis didėja dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos ir mitybos. Priešingai, vartojant hormonus gali būti netgi lengviau numesti svorio“, – teigė I.Brimienė.

Moteris kviečiamos į mokslinį tyrimą

Ginekologė šiuo metu atlieka tyrimą, kuriuo norima išsiaiškinti, kodėl vienos moterys patiria stiprius menopauzės simptomus, o kitos šį laikotarpį išgyvena lengvai. Į šį tyrimą kviečiamos moterys nuo 45 iki 57 metų. Tyrimo metu bus įvertinta moterų lytinės sistemos būklė, patiriamas stresas ir žarnyno mikrobiota.

Norinčios išsitirti ir prisidėti prie mokslo gali tiesiogiai rašyti I.Brimienei elektroniniu paštu ieva.siaudinyte@santa.lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis