Pabandykite įvertinti, ar jūsų nuovargis tik vis labiau kasdienybę užvaldančio streso, įtampos ir daugybės darbų bei reikalų pasekmė, ar signalas, perspėjantis apie rimtus negalavimus.
Laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė perspėja sunerimti visus, kuriuos kamuoja nuo 3 iki 6 mėnesių trunkantis nuovargis, nepraeinantis net ir išsimiegojus. „Nuolatinis nuovargis mažina produktyvumą, blogėja trumpalaikė atmintis ir sunku sukoncentruoti dėmesį, pradeda kamuoti galvos, raumenų, kaklo ar sąnarių skausmai, po fizinio krūvio pablogėja bendra savijauta, – sako D.Babenskienė. – Labai svarbu nustatyti, ar tai paprastas nuovargis, ar apie lėtinę ligą signalizuojantys simptomai“.
Šie simptomai gali būti susiję su ūmiu nuovargiu:
-
darbingumo sumažėjimas;
-
bendras nuovargis;
-
raumenų skausmas;
-
atminties pablogėjimas;
-
sąnarių skausmas;
-
dirglumas;
-
per žema / padidėjusi temperatūra;
-
galvos skausmas;
-
nesugebėjimas koncentruoti dėmesio.
Nuovargis, pasak gydytojos, – labai bendrinis, tačiau itin svarbus simptomas. Galima atlikti nuovargio tyrimų programą, kuri padeda atmesti arba aptikti ligą. „Jei organizmas sveikas, prastos savijautos ir nuovargio priežastis nustatyti nebus sudėtinga, – sako gydytoja. – Kartais pakanka atstatyti trūkstamų vitaminų ar mineralinių medžiagų balansą ir žmogus pasijunta geriau“. D.Babenskienė pabrėžia, kad dėl į Lietuvą gana retai užsukančios saulės ir darganoto rudens, daug kam trūksta vitamino D, tad nustačius šį trūkumą ir vartojant jo papildomai, pagerėja nuotaika ir energija.
„Tačiau labai daug lėtinių ligų, pavyzdžiui, jauniems žmonėms dėl nevisavertės mitybos dažnai diagnozuojama anemija, turi tą patį nuovargio simptomą, – sako D.Babenskienė. – Energijos žmogui gali trūkti ir dėl virškinamojo trakto, ypač kepenų funkcijos sutrikimų“.
Gydytoja pastebi, kad labai didelę įtaką nuovargiui pasireikšti turi skydliaukės veiklos sutrikimas. Ji atkreipia dėmesį, kad šis simptomas vis dažniau diagnozuojamas palyginti jauniems, 40-mečiams ir jaunesniems, vyrams, ypač dirbantiems vadovaujamą darbą. „Mes tai siejame su buvusia Černobylio atominės elektrinės nelaime, – sako D. Babenskienė. – Atstačius skydliaukės veiklą, grįžta ir darbingumas“.
Ji atkreipia dėmesį, kad jei fizinį nuovargį, kai pavargsta mūsų raumenynas, pašalinti gana paprasta – pakanka tik išsimiegoti, tai įveikti psichologinį nuovargį yra sunkiau. Dėl pastarojo vis dažniau kenčia įmonių savininkai ir vadovai, informacinių technologijų specialistai, teisėsaugos srityje dirbantys žmonės.
Ką daryti, jei tyrimai rodo, kad organizmas veikia puikiai, o vos pavelkame kojas?
Gydytojos D.Babenskienės patarimai:
-
laikykitės dienos režimo;
-
išsimiegokite;
-
būkite gryname ore;
-
sportuokite;
-
išmokite pailsėti.
Pastarasis patarimas, anot pašnekovės, gali būti interpretuojamas labai įvairiai: grybaukite, pasivaikščiokite po prekybos centrą, išvažiuokite į žvejybą, susitikite su seniai matytais draugais ar tiesiog pabūkite vienumoje, jei būtent to šiuo metu labiausiai reikia. „Žinoma, jei po darbo namuose jūsų lauks įtampa ir barniai, taip pat nieko gero, – pastebi D.Babenskienė. – Svarbu šalinti nuovargio priežastis patiems, o jei nesugebame, nebijoti kreiptis pagalbos į specialistą“.
Svarbią reikšmę mūsų organizmui turi ir tinkama mityba. „Jei visą dieną geriame kavą, neduok dieve, dar rūkome, vakare sočiai pavakarieniaujame ir einame miegoti, anksčiau ar vėliau, gero nelaukime, – perspėja gydytoja. – Reikėtų turėti tam tikras valgymo valandas, valgyti kuo įvairesnius ir pilnaverčius maisto produktus“.
Saikingai – 1-2 kavos puodeliai – anot D.Babenskienės, nepakenks, tačiau energijos puikiai suteiks ir žalioji, raudonoji arbata. „Puikiai tinka ir ženšenis, kurio tonizuojančios savybės žinomos nuo senų senovės, – sutinka gydytoja. – Jeigu jaučiate teigiamą jo poveikį energijai, galite vartoti. Tačiau, kaip ir bet kur kitur, svarbu nepamiršti saiko ir vartojimo rekomendacijų“.