Gyvenimas ant ribos: „dovana“, kurią gauna alkoholikų vaikai

Tai jų kasdienybė, kuri nepasilieka tarp tų sienų uždarius tėvų namų duris. Ji lydi visą gyvenimą košmariškuose sapnuose, ją sunku nuplauti ašaromis, ji dažnai aidi barniais naujuose namuose, o kartais bandoma skandinti taurėje.

Ką tenka išgyventi alkoholikų vaikams, kokią patirtį jie atsineša į savo savarankiškus gyvenimus, ir kokios rizikos jų laukia, šiandien kalbamės su klinikine pischologe, psichoterapeute Saule Liutkute.

Pamokos visam gyvenimui

S.Liutkutės teigimu, augdami tarp tėvų alkoholikų, nesvarbu, geria tėvas ar mama, vaikai išmoksta skaudžias prisitaikymo pamokas, kaip išgyventi ir neišprotėti savo šeimoje. Jie išmoksta laikytis šeimoje susiformavusių nerašytų taisyklių: nejausti, nekalbėti, nepasitikėti. Išmoksta slėpti tiek nuo kitų, tiek nuo savęs savo tikruosius jausmus, jų nepaisyti, nekalbėti apie problemą, slėpti ją nuo aplinkinių. Taip pat išmoksta disfunkcinių šeimos gyvenimo modelių, perima neefektyvų problemų sprendimą.

„Tai yra nevaikiški, susirūpinę, tarsi netikri vaikai. Jie anksti išmoksta gyventi ne savo gyvenimą – perimti suaugusio žmogaus atsakomybes, kurių šis pats neišpildo, rūpintis jo reikalais ir savijauta. Neretai moka gana tiksliai nuskaityti kito žmogaus savijautą. Dukra gali išmokti būti „psichoterapeute“ savo kopriklausomai mamai“, – vardija klinikinė psichologė.

Pasak specialistės, svarbu ir tai, kokias išvadas vaikas pasidaro iš turimos patirties. Vaikas gali išmokti ir kokiu nebūti. Pvz., sūnus, matydamas girtaujantį ir triukšmaujantį, motiną žeminantį ir darbo neturintį tėvą, gali labai tvirtai nuspręsti nebūti tokiu neveiksniu kaip tėvas, siekti galėti išlaikyti savo šeimą, o ne kad šeima jį išlaikytų.

Alkoholikų vaikai – kitokie nei visi

Kalbėdama apie alkoholikų šeimose užaugusius vaikus, S.Liutkutė cituoja knygos „Suaugę alkoholikų vaikai“ autorę J.Woititz, kuri pateikė visą šių vaikų savybių sąrašą. Tai yra nežinojimas, kad yra „normalu“; nenuoseklumas, atidėliojimas, sunkumas atlikti darbą nuo pradžios iki galo; tiesos nesakymas netgi dėl mažų dalykų, negailestingumas savo atžvilgiu, pernelyg rimtas požiūris į save, nemokėjimas atsipalaiduoti ir linksmintis ir kt.

„Šių savybių išskiriama nemažai, ir spektras yra gana platus, nes toje pačioje aplinkoje augantys vaikai gali pasižymėti skirtingomis savybėmis, prisiimti skirtingus vaidmenis šeimoje. Pvz., vienas brolis gali būti labai kontroliuojantis, pedantiškas ir pareigingas, kitas – chaotiškas ir nepatikimas. Mergaitės užauga nuolankesnės, išmoksta „pakentėti“, berniukai daugiau linkę maištauti“, – pastebi klinikinė psichologė.

Paradoksalu, tačiau priklausomas žmogus, dėl vartojimo vis labiau prarasdamas savo gyvenimo kontrolę, įgyja vis didesnę kontrolę ir įtaką šeimos gyvenimui. Šeimos nariai tampa tarsi už virvučių tampomomis marionetėmis, reaguojančiomis ir priklausomomis nuo to, ką pasakė, padarė ar žadėjo ir nepadarė priklausomas šeimos narys.

S.Liutkutės manymu, į suaugusių gyvenimą alkoholikų vaikai neretai įžengia šeimoje netekę ir kitokių, pozityvių, pamokų, pvz., kaip sukurti ir palaikyti sveikus tarpusavio santykius. Nors labai ilgisi nuoširdaus, tikro santykio, galimybės būti pamatytu ir priimtu santykyje tokiu, koks yra, tačiau dažnai buvimą artimame santykyje lydi įvairios baimės ir nesaugumo jausmas. Atrodo, kad norisi gražių, darnių santykių, tačiau nemokama jų sukurti. Arba netgi tada, kai gyvenime sekasi, yra gerai, pradeda griauti.

Suaugusiems alkoholikų vaikams labai dažnai būdingas savęs nuvertinimas.

Pasak specialistės, šeimoje įgytos patirtys, išmokti elgesio modeliai, susiformavę įsitikinimai ir jausmai nusinešami į suaugusiojo gyvenimą ir turi labai didelį poveikį beveik visoms gyvenimo sritims.

„Jeigu šeimoje yra priklausomas vienas iš tėvų, pvz., tėvas, tai vaiko savijautai stiprią įtaką darys esami santykiai su mama ir jos emocinė būsena. Viena mama gali statyti vaiką tarp savęs ir girto tėvo, sakydama vaikui: „Tu paprašyk, kad tėvelis negertų, gal jis nors tavęs paklausys“, kita mama, atvirkščiai, bandys apsaugoti vaiką nuo bet kokio kontakto su išgėrusiu ir gėrimo fakto aptarinėjimo su kitais šeimos nariais vaikui girdint“, – pasakoja specialistė.

Anot psichoterapeutės, suaugusiems alkoholikų vaikams labai dažnai būdingas savęs nuvertinimas. Gali būti ir problemų įveikos įgūdžių stoka, jeigu šeimoje nebuvo apie jas kalbama, diskutuojama, ieškoma sprendimų, o tik emocingai į jas reaguojama. „Dažną lydi kitoniškumo jausmas – lyg ir su visais, bet ne iki galo pritapęs“, – sako psichoterapeutė ir pabrėžia, kad šiuo atveju labai padeda SAV grupių lankymas.

Pavojus pakliūti į uždarą ratą

Alkoholikų šeimose užaugę vaikai yra ne tik pažeisti dvasiškai, bet ir susiduria su didesne rizika susirgti priklausomybės ligomis.

„Šeimos aplinka vaikui daro labai didelę įtaką, priklausomas ar piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo šeimoje jau savaime yra rizikos veiksnys. Alkoholizmo poveikis vaikų ir kitų šeimos narių gyvenimams bei savijautai – stiprus ir destruktyvus. Gyvenimas su priklausomu žmogumi šeimoje yra lydimas stiprios ir ilgalaikės įtampos, nerimo, gėdos, kaltės, pykčio, beviltiškumo. Šiuos jausmus išgyventi, atlaikyti vaikui yra ypač sudėtinga“, – teigia S.Liutkutė.

Didėja rizika, kad jautrus vaikas, siekdamas išsispręsti savo gyvenimo problemas, mėgins „nusiskausminti“ alkoholiu.

Tačiau, anot psichoterapeutės, svarbus čia yra ir kitas veiksnys – tai genetinis paveldimumas. Alkoholizmo problema pasižymi tęstinumu iš kartos į kartą. Situacija taip pat priklauso nuo alkoholizmo problemos gilumo, nuo tėvų gebėjimo rūpintis vaiku, nuo to, ar serga vienas iš tėvų, ar abu tėvai, kokie yra emociniai ryšiai šeimoje.

Specialistė pažymi, kad situaciją dar skaudesnę daro ir alkoholizmo problemą lydintis bet kokios rūšies smurtas vaiko arba kito šeimos nario, taip pat augintinio atžvilgiu. „Žeidžiantis, ribų neturintis, traumuojantis, nepagarbus tėvų elgesys vaiko atžvilgiu trukdo vaiko savigarbai formuotis ir pajausti savo vertę. Vaikas auga jautresnis, pažeidžiamesnis ir mažiau atsparus alkoholio poveikiui. Didėja rizika, kad jis, siekdamas išsispręsti savo gyvenimo problemas, mėgins „nusiskausminti“ alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis“, – tikina pašnekovė.

Kaip gyventi, jei esate vienas iš jų?

Jeigu jūsų šeimoje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, S.Liutkutė pataria pasidomėti, ar giminėje buvo geriančių daugiau – gal gėrė ir seneliai, tėvų broliai ir seserys. Taip pat labai rekomenduoja perskaityti J.Woititz knygą „Suaugę alkoholikų vaikai“, paieškoti informacijos internete, ypač daug jos yra anglų kalba.

Kadangi alkoholizmas yra epideminio masto problema, psichologė ragina nelikti vieniems su šia problema ir kreiptis pagalbos bei tokiu būdu rasti sau palaikymą. Tai yra tema, kurioje paprastai reikia daug palaikymo. Paaugliams vyksta Alateen grupės, suaugusiems – SAV grupės.

Tu nekaltas, kad tėvas ar mama vartoja.

„Neretai labai daug drąsos reikia žengiant šį žingsnį, nes būna be galo jautru liestis prie šios temos ir jos pasekmių, tačiau labai verta, nes tai būna savijautą keičiančio patyrimo pradžia. Vaikai myli tėvus, nori jiems padėti ir dažnai linkę kaltinti save dėl šeimos bėdų, todėl viena svarbi žinutė vaikui yra „Tu nekaltas, kad tėvas (-i)/mama vartoja“. Kita svarbi žinutė – „Tu negali jo/jų išgydyti ir negali kontroliuoti jo gėrimo“, – sako klinikinė psichologė.

Pasak specialistės, teikiant pagalbą vyresnio amžiaus vaikams, paprastai orientuojamasi į žinių apie alkoholizmą šeimoje suteikimą, psichosocialinio atsparumo ir vidinių resursų, padedančių įveikti sunkumus, ugdymą bei išorinių pagalbos resursų, kuriais prireikus vaikas galėtų pasinaudoti, paiešką.

„Ypač svarbu, kad vaikas žinotų, kur gali kreiptis ar saugiai laikinai prisiglausti (giminaičiai, kaimynai ar klasės draugų šeimos). Psichosocialinio atsparumo ugdymas remiasi vaiko savęs pažinimu, savigarbos ugdymu ir stiprinimu, bendravimo įgūdžių ugdymu. Psichosocialinis atsparumas suteikia vaikui galimybę pasirūpinti savimi, paprašyti pagalbos, bendrauti, kalbėti apie tai, kas vyksta šeimoje, apie savo jausmus, teisingai pasirinkti, džiaugtis savimi ir gyvenimu“, – pabrėžia S.Liutkutė.

Svarbiausia ne tai, kas mums atsitiko, o tai, ką mes su tuo darome. /B.Spinoza/

Svarstydama apie tai, kas galėtų padėti alkoholizmo aplinkoje užaugusiam žmogui, psichologė pirmiausia visus drąsina ieškoti pagalbos. „Kiekvieno išgyventos situacijos, patyrimai ir disponavimas patirtimi turi daug labai individualių niuansų ir priklauso nuo to žmogaus amžiaus ir emocinės būklės.

Vieną galbūt padrąsinčiau leisti sau ieškoti išeičių, kitą kviesčiau asmeniniam pokalbiui su specialistu ar į savipagalbos grupę. Tačiau visus norisi pagirti už gigantišką darbą, bandant psichologiškai išgyventi priklausomoje nuo alkoholio šeimoje“, – sako pašnekovė ir šiame nelengvame kelyje ragina padrąsinti save filosofo B.Spinozos žodžiais: svarbiausia ne tai, kas mums atsitiko, o tai, ką mes su tuo darome.

Jeigu jūsų namų aplinkoje piktnaudžiaujama alkoholiu, galite kreiptis į Priklausomų asmenų bendruomenę „Aš esu“ (Šv.Stepono 37, Vilnius), kur teikiama kompleksinė psichologinė pagalba šeimai: yra nemokama psichologinės paramos grupė priklausomų asmenų artimiesiems (pirmadieniais 18.00 val. ), taip pat galimybė gauti nemokamas individualias konsultacijas paaugliams ir suaugusiems.

„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.