Guziuką apčiuopė, kai susitraukė pilvas
„Kai po gimdymo ėmė mažėti pilvas, po kairiu šonkaulių lankstu apčiuopiau kažkokį keistą darinį. Jo nepastebėti buvo neįmanoma, kadangi jis buvo kamuoliuko dydžio. Iš pradžių galvojau – gal koks raumuo trūkęs, nesupratau, kas ten gali būti“, – prisiminė pašnekovė.
Echoskopija parodė, kad tai didžiulė 13 centimetrų skersmens mėsinga cista kasoje. Buvo būtina ją operuoti, juolab kad reikėjo išsiaiškinti, ar ji piktybinė.
„Kartu su cista man išpjovė pusę kasos ir pašalino blužnį. Netrukus po operacijos pas mano palatos kaimynę, kuri buvo operuota anksčiau, atėjo gydytojas ir pranešė, kad jai trečios stadijos vėžys. Kai tai išgirdau, mane suėmė didžiulė baimė. Savo rezultato dar nežinojau, o kai bandžiau iškvosti mane operavusį gydytoją, kaip jam atrodo, jis pasakė nežinantis. Nuo šio atsakymo pasidarė dar baisiau.
Ir kai pagaliau išgirdau, kad man pradinė vėžio stadija, kaip gydytojas pasakė, net ne pirma, o pusė stadijos, man buvo šventė, nes jau laidojau save. Mano vaikui tuo metu buvo keturi mėnesiai ir aš svarsčiau, kad netgi geriau būti numirti dabar, kad jis nepatirtų netekties skausmo. Būtų daug blogiau jam mamos netekti keturiolikos“, – atviravo Virginija.
Antrasis šokas – cistos atsinaujinimas
Kadangi kasos vėžys buvo pagautas beužsimezgantis, operacija viskas ir pasibaigė. Tačiau po trijų mėnesių planinio patikrinimo metu paaiškėjo, kad toje pačioje vietoje vėl pradėjo formuotis cista. Tuo metu ji dar buvo nedidelė – maždaug keturių centimetrų.
„Buvau dar ne visai atsigavusi po pirmos didelės operacijos ir pagalvojau, kad nenoriu dar kartą to paties patirti. Aišku, iš karto operacijos man ir nesiūlė, paliko cistą stebėjimui. Taigi po trijų mėnesių vėl turėjau atvykti kompiuterinei tomografijai.
Kai pagaliau išgirdau, kad man pradinė vėžio stadija, kaip gydytojas pasakė, net ne pirma, o pusė stadijos, man buvo šventė, nes jau laidojau save.
Cistos atsinaujinimas man buvo gana didelis šokas, kuris ir vėl sukėlė nerimo bangą. Buvo sunku sėdėti sudėjus rankas ir laukti, kas bus, todėl nusprendžiau per tuos tris mėnesius iki kito tyrimo dar ko nors imtis, išbandyti alternatyvius gydymo būdus.
Kreipiausi į homeopatą. Jis atliko tyrimus ir skyrė gydymą – tam tikras procedūras ir homeopatinių žirniukų. Pernelyg nesigilinau, koks tai gydymas, tiesiog laikiausi rekomendacijų, ir tiek“, – pasakojo moteris.
Po trijų mėnesių kompiuterinė tomografija parodė, kad cistos nebėra. Dabar sunku pasakyti, kas lėmė, kad ji išnyko. Pasak Virginijos, gydytojai dėl to pernelyg nenustebo, esą taip būna. Kita vertus, labai ir nesigilino į jos ligos istoriją. Mat kaskart Virginijos būklę vertindavo kitas gydytojas, nuolatinio globėjo ji neturėjo. Pati moteris linkusi tikėti, kad jai visgi padėjo alternatyvus gydymas.
Gydymą nutraukti bijo
„Iki šiol tęsiu homeopatinį gydymą, nors buvo įvairių abejonių. Mat tai ilgas gydymas, ir rezultatai iš karto nepasireiškia. Tačiau aš bijau nutraukti. Manau, kad kito pasirinkimo ir neturiu. Jaučiuosi tikrai geriau, jaučiu, kaip grįžta jėgos, jau norisi ir ant dviračio sėsti, kitaip judėti. Abejoju, kad homeopatija būtų įveikusi pirmąjį auglį, bet objektyvūs tyrimai parodė, kad cistos nebėra.
Vėžio žymens tyrimas normalus. Nors jis ir anksčiau nebuvo peržengęs leistinos ribos, bet dabar labai sumažėjęs. Kasos hormonai taip pat jau beveik siekia normą, nors man nupjauta ta kasos dalis, kuri aktyviausiai gamino hormonus. Per pusantrų metų silpnoji dalis beveik perėmė prarastos kasos dalies funkciją“, – teigė Virginija.
Moteriai buvo rekomenduota griežta dieta – nevalgyti kepto ir rūkyto maisto, vengti aštrių patiekalų, kavos, nevartoti saldumynų, kadangi sutrikus kasos funkcijai didėja rizika susirgti cukriniu diabetu. Rūkyto maisto Virginija nevalgo iki šiol, tačiau keptų patiekalų ir saldumynų jau nevengia, tik nepiktnaudžiauja jais.
„Gyvenu visavertį gyvenimą, o kad ne viską galiu valgyti – tai ne bėda. Per tuos metus įpratau valgyti sveikai, o tai tik į naudą“, – vardijo buvusios ligos privalumus pašnekovė.
Kuo priešvėžinė imuninė sistema skiriasi nuo bendrosios
Virginiją gydantis homeopatas Antanas Januškevičius teigė sulaukiantis nemažai pacienčių, kurios kreipiasi dėl cistų. Nors paprastos cistos laikomos nepavojingomis, tačiau ilgainiui jos gali supiktybėti, todėl esant polinkiui į cistas labai svarbu sustiprinti priešvėžinę imuninę sistemą, kuri apsaugotų nuo cistų supiktybėjimo.
Seniai įrodyta, kad vėžinių ląstelių turime mes visi, bet ne visi susergame vėžiu, nes mūsų priešvėžinė imuninė sistema su jomis susitvarko.
„Mes nustatome žmogaus priešvėžinės imuninės sistemos sutrikimo laipsnį ir, atsižvelgdami į gautus rezultatus, paskiriame homeopatinį gydymą mažomis vaistažolių ir mineralų dozėmis, kad ši sistema sustiprėtų.
Kartais net ketvirta vėžio stadija sergančiam žmogui gali užtekti švelnaus homeopatinio gydymo. Pacientui iš pradžių sunku tuo patikėti. Jis apšaukia mane šarlatanu, nes medikai jam yra pasakę, kad jau viskas baigta, artėja mirtis, o aš tikinu, kad lengvai jį išgydysiu.
Tiesiog mes matome, kad jo priešvėžinė imuninė sistema yra pakankamai stipri. Tereikia ją dar truputį pastiprinti, kad ji pati tvarkytųsi su onkologine liga. Ir atvirkščiai, žmogus ateina tik su cistomis, o sakome, kad negalime niekuo padėti, cistų neišgydysime, nes jo priešvėžinė imuninė sistema labai silpna.
Taigi gydymo sėkmė priklauso nuo priešvėžinės imuninės sistemos būklės. Ir visai nesvarbu – ar tai tik cistos, ar ketvirta vėžio stadija“, – tikino pašnekovas.
Pasak homeopato, priešvėžinė imuninė sistema yra visos imuninės sistemos dalis, skirtumas tik tas, kad bendra imuninė sistema kovoja prieš įvairius mikroorganizmus, dalis. Tuo tarpu priešvėžinė imuninė sistema naikina vėžines ląsteles.
„Seniai įrodyta, kad vėžinių ląstelių turime mes visi, bet ne visi susergame vėžiu, nes mūsų priešvėžinė imuninė sistema su jomis susitvarko. Žmonės kartais nesupranta, kodėl susirgo vėžiu: nerūko, negeria, sveikai gyvena, niekad ypatingai niekuo nesirgo ir staiga atsiranda onkologinė liga. Tačiau priešvėžinės imuninės sistemos būklė su sveiku gyvenimo būdu nesusijusi. Jis būdas stiprina tik bendrą imuninę sistemą“, – teigė A.Januškevičius.
