Gyvenimas triukšme: specialistų komentarai, kuo jis kenksmingas ir kaip gelbėtis

Per pastaruosius dešimtmečius triukšmo lygis didmiesčiuose padidėjo 6 kartus. O nuo nemigos ir lėtinio nuovargio kenčia daugiau nei pusė Žemės gyventojų. Koks tarp to ryšys? Tiesioginis. Mašinų gaudesys, signalizacijų kaukimas, kompiuterio ir buitinės technikos zirzimas, kolegų ir praeivių plepėjimas – šiuolaikiniai miestiečiai gyvena nuolatiniame garsų chaose.
Triukšmas
Triukšmas / Vida Press nuotr.

Pirmas požymis, kad ausys pavargo nuo aplinkos triukšmo – nežinia iš kur jose atsiradęs gaudesys, šnypštimas ar tuksenimas, primenantis pulsaciją. Optimalus sprendimas dėl klausos aparato sveikatos – mesti viską ir išvažiuoti gyventi į kaimą. Žinoma, yra ir kitų sprendimų, kaip sumažinti triukšmą aplink save ir išvengti rimtų sveikatos problemų.

Mūsų protėviai nėra girdėję nieko garsesnio kaip griaustinis, o šiuolaikiniai žmonės net nekreipia dėmesio į tai, kas vadinama „didmiesčių balsu“. Triukšmas, ypač staigus ir neįprastas, sukelia adrenalino išsiskyrimą žmogaus organizme, širdies plakimas padažnėja, pakyla kraujospūdis, o kraujagyslės susiaurėja.

„70 decibelų (dB) ir stipresnis triukšmas trikdo miegą, sumažina darbingumą ir imunitetą, gali tapti širdies, kraujagyslių ir nervų sistemos ligų priežastimi, nekalbant jau apie problemas su klausa“, – sako gydytoja otolaringologė Marija Žarkich, kurią cituoja tinklalapis whrussia.ru.

Danai paskaičiavo, kad papildomi 10 decibelų prie triukšmo normos (Lietuvoje gyvenamosiose patalpose ji yra nuo 45 iki 55 dB, atsižvelgiant į paros metą) net 12 proc. padidina riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis. Su sąlyga, kad tokia kokofonija jus sups nuolat ir ilgesnį laiką.

Taigi, ką daryti?

1 variantas: išbandyti garso terapiją

Miestų triukšmas gali siekti 70–100 dB, o miško ar jūros garsai yra tris kartus tylesni. Štai kodėl jie neerzina, o ramina nervų sistemą. Net psichoterapeutai „išrašo“ gamtos garsus ir muzikos terapiją kaip gydymo priemonę esant insomnijai (miego sutrikimas, kai ilgai neužmiegama ar miegama per mažai, kad žmogus jaustųsi pailsėjęs) ar lėtinei depresijai.

Svarbiausia rasti muziką, kuri patiktų, ir likus pusvalandžiui iki miego pasimėgauti kokias 15 min.

„Būtina leisti ausims pailsėti. Geriausia būtų bent kartą per mėnesį išvykti į vietas, kur garso lygis yra žemesnis“, – sako gydytoja M.Žarkich.

Gera idėja ir pasiklausyti atpalaiduojančios muzikos prieš miegą. Labai tinkami yra gamtos garsai. Svarbiausia rasti muziką, kuri patiktų, ir likus pusvalandžiui iki miego pasimėgauti kokias 15 min.

Vida Press nuotr./Triukšmas
Vida Press nuotr.

2 variantas: atsikratyti vidinio triukšmo

Didmiesčio garsai erzina smegenų žievę ir, esant nuolatiniam poveikiui, sugeba išprovokuoti nemigą. Analogiškai mus veikia kompiuteriai ir kiti panašūs įrenginiai, jeigu nuolat jais naudojamasi.

„Po įtemptos darbo dienos mes galime būti visiškoje tyloje, tačiau jausti triukšmą viduje, tai psichologinė būklė. Norint su tuo susitvarkyti, grįžus namo reikia pabandyti atsipalaiduoti buto tyloje, susikoncentruoti į kūną, į vidinius pojūčius ir atlikti kelis kvėpavimo pratimus. Koncentruodamiesi į save tampame mažiau pažeidžiami“, – sako psichologė Anneta Orlova.

Štai keli kvėpavimo pratimai:

  • Padarykite trumpą, nelabai gilų įkvėpimą per nosį. Užlaikykite kvėpavimą 4 sekundėms, lėtai ir ilgai iškvėpkite vienu metu per burną ir per nosį. Pabūkite 5 sekundes ir kartokite pratimą. Ir taip 3 kartus.
  • Įkvėpkite daugiau oro per nosį. Nesulaikydami kvėpavimo pradėkite „porcijomis“ iškvėpinėti per plačiai atvertą burną. Padarykite 10 sekundžių pauzę ir pakartokite dar 3 kartus.

3 variantas: pakeisti ausines

Jeigu mėgstate į ausies kaušelį įstatomas ausines, teks su jomis atsisveikinti. Uždedamos ausinės su minkštomis pagalvėmis yra geresnis pasirinkimas. Ausies kriauklė saugo ausies būgnelį ne tik nuo vandens ir bakterijų, bet ir nuo per stiprių garsų. Į ausį įstatomos ausinės sukurtos taip, kad garsas iš jų iš karto patenka į klausos aparatą ir vidinę ausį ir gali ją traumuoti. Uždedamos ausinės šia prasme yra saugesnės, nes turi minkštas pagalvėles, kurios priglunda prie odos.

Gydytoja otolaringologė pataria su ausinėmis nebūti ilgiau kaip valandą per dieną ir kas 10–15 min. daryti pertrauką. Didžiausią žalą savo ausims ir visai savijautai darote, kai klausotės muzikos su ausinėmis būdami triukšmingoje miesto dalyje.

Vida Press nuotr./Mergina klausosi muzikos
Vida Press nuotr.

4 variantas: prieš miegą naudoti ausų kamštelius

Prabudus neištraukite kamštukų pernelyg greitai, darykite tai lėtai, sukamaisiais judesiais.

Ausų kamšteliai, izoliuojantys mus nuo garsų miego metu, yra kuriami iš įvairių medžiagų. Jie kone visiškai blokuoja erzinančius garsus. Tačiau prieš juos naudojant, reikia žinoti kelias taisykles. Pirma, nekiškite kamštukų per giliai į ausį. Jie turi lengvai išsiimti iš ausies, jeigu norint juos ištraukti prireikia pinceto, vadinasi, persistengėte.

Prabudus neištraukite kamštukų pernelyg greitai, darykite tai lėtai, sukamaisiais judesiais. Po kiekvieno naudojimo reikia juos nuplauti po šiltu vandeniu, saugoti specialiame dėkle ir keisti ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.

Skirtingų šaltinių skleidžiamo triukšmo lygis:

  • Miško garsai 10–24 dB;
  • Šnabždėjimas 30–40 dB;
  • Ant plytos ruošiamas maistas 42 dB;
  • Siurblys 70 dB;
  • Žmogaus kalba 45–60 dB;
  • Gatvės triukšmas 80 dB;
  • Vaiko verksmas 80 dB;
  • Pravažiuojantis traukinys 90 dB;
  • Remonto darbai bute 100 dB;
  • Muzika naktiniame klube 110 dB;
  • Veiksmo filmas kinoteatre 110 dB;
  • Automobilio signalizacija 120 dB;
  • Lėktuvo pakilimas 140 dB;
  • Staigus sprogimas 180–200 dB.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis