Pašalinių, įkyrių ir nenorimų girdėti garsų šaltiniai gali būti labai įvairūs: statybos, pramonė, transportas, kaimynai ir pan. Visgi, pagrindinis triukšmo šaltinis mus supančioje aplinkoje yra transporto priemonės – automobiliai, traukiniai, lėktuvai. Per pastaruosius 10 metų transporto srautai išaugo daugiau kaip du kartus, o tai tiesiogiai įtakoja padidėjusią triukšmo taršą. Transportas sudaro apie 65 – 85% bendrojo triukšmo lygio.
Vilniaus mieste automobiliai sukelia daugiau nei 90 % viso bendrojo triukšmo lygio, oro ir geležinkelių transportas atitinkamai dalijasi 1,5 % ir 2,5 %. Tokius aukštus transporto sukeliamo triukšmo rodiklius, pirmiausia lemia senyvas Lietuvos automobilių parko vidutinis amžius, kuris šiuo metu svyruoja ties 15 metų riba. Kitose Europos Sąjungos valstybėse šis vidurkis yra 8,5 metų.
Žalingas triukšmo poveikis tiesiogiai priklauso nuo jo intensyvumo (garsumo decibelais, dB), trukmės ir dažnių diapazono.
Triukšmas daro įtaką netgi negyvajai aplinkai. Žemų dažnių triukšmas, sklindantis kaip vibracija, pažeidžia gyvenamuosius ir kitos paskirties pastatus. Tai itin opi problema senamiesčiuose, kurių pastatai nėra atsparūs šiam triukšmo poveikiui.
Triukšmas trukdo ne tik ilsėtis, miegoti ar bendrauti. Intensyvūs garsai gali pažeisti ausų būgnelius, o ilgalaikiai, kad ir silpni garsai – sukelti vidurinės ausies pažeidimus. Įrodyta, kad triukšmas neigiamai veikia širdies, kvėpavimo, nervų ir virškinimo sistemų veiklą. Stresas, padidėjęs kraujospūdis, pyktis, galvos skausmas, virškinimo sutrikimai, nusilpęs imunitetas irgi turi tiesioginį ryšį su triukšmu.
Triukšmingoje aplinkoje augantiems vaikams sunkiai pavyksta sutelkti dėmesį, o daro tai tiesioginę įtaką mokymosi rezultatams. JAV daugiau kaip 5 milijonai jaunuolių nuo 6 iki 19 metų kenčia nuo triukšmo sukeltų klausos sutrikimų.
Nemalonūs garsai neigiamai veikia ne tik mus, bet ir gyvūnus. Gyvuliai ūkiuose, augintiniai namuose ir gyvūnai gamtoje taip pat kenčia nuo triukšmo, kuris keičia natūralų jų maitinimosi laiką bei dauginimosi periodą.
Triukšmas daro įtaką netgi negyvajai aplinkai. Žemų dažnių triukšmas, sklindantis kaip vibracija, pažeidžia gyvenamuosius ir kitos paskirties pastatus. Tai itin opi problema senamiesčiuose, kurių pastatai nėra atsparūs šiam triukšmo poveikiui.
Nepaisant to, kad transporto priemonėse diegiami naujausi technologiniai sprendimai, susiję su triukšmo mažinimu, įrengiami įvairūs nuo triukšmo turintys apsaugoti atitvarai, triukšmo tarša vis dar išlieka itin didelė, todėl mes kaip jo girdėtojai turėtume nepamiršti nuo triukšmo saugotis ir patys! Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina nuo triukšmo saugotis naudojant ausų kamštukus, klausyti muzikos vidutiniu garsu, muzikos su ausinėmis klausyti ne ilgiau kaip porą valandų per dieną ir svarbiausia – gerbti vieni kitų teisę į tylią, sveiką ir ramią aplinką.
