– Mielominė liga – kokia tai kraujo liga?
Milda Rudžianskienė: Mielominė liga – tai plazminių ląstelių, kurios randamos kaulų čiulpuose, piktybinis susirgimas. Sergant šia liga, plazminių ląstelių gaminami antikūnai yra nevisavertiški, todėl žmogaus imunitetas sutrinka, o antikūnų perteklius, išskiriamas per inkstus, sutrikdo šių organų veiklą. Kaulų čiulpuose besidalijančios plazminės ląstelės pažeidžia kaulinį audinį, dėl to atsiranda patologiniai lūžiai, o tai sukelia didelį skausmą pacientui.
– Kokie yra mielominės ligos simptomai?
Milda Rudžianskienė: Šios ligos simptomai yra labai įvairūs. Ligos pradžioje maždaug trečdaliui pacientų nepasireiškia jokie simptomai. Vėliau gali atsirasti mažakraujystės simptomai, paūmėjantys fizinio krūvio metu. Ligai progresuojant, atsiranda kaulų skausmas ir hiperkalcemijos simptomai. Tai būklė, kuomet iš pažeistų kaulų kalcis patenka į kraują. Žmogus gali jausti troškulį, pykinimą ar vangumą. Penktadaliui pacientų liga pasireiškia sutrikusia inkstų funkcija ar ūminiu inkstų funkcijos nepakankamumu.
– Ar galima pasveikti nuo šios ligos?
Milda Rudžianskienė: Mielominė liga yra sunki, tačiau atsiranda vis daugiau modernių gydymo ir diagnostikos galimybių, kurios suteikia ilgesnį kokybiško gyvenimo laiką pacientams, sergantiems šia liga.
Pastaraisiais metais, atsiradus inovatyviems vaistams ir biologinei terapijai, mielominės ligos gydymas pasikeitė iš esmės. Šiandien stebime nuolatos ilgėjantį šia liga sergančių pacientų išgyvenamumą.
Mielominės ligos gydymas susideda iš trijų etapų: specifinio gydymo, siekiant kontroliuoti pačią ligą, paciento stebėsenos bei ligos sukeltų komplikacijų gydymo.
Chemoterapija ir biologinė terapija skiriama, siekiant kontroliuoti mielominę ligą ir pasiekti remisiją. Jei paciento amžius ir būklė leidžia, pasiekus remisiją, atliekama autologinė kraujodaros ląstelių transplantacija. Po jos remisija būna ilgesnė. Atliekame kraujo ir pagal poreikį – radiologinius tyrimus, stebime pacientą, jog laiku pamatytume ligos atkrytį, kol neišsivystė sunkios komplikacijos.
Mielominės ligos komplikacijų gydyme svarbią vietą užima chirurginis gydymas: patologinių lūžių gydymas, stuburo slankstelių plastika. Inkstų nepakankamumas gydomas hemodializėmis.
Jei paciento amžius ir būklė leidžia, pasiekus remisiją, atliekama autologinė kraujodaros ląstelių transplantacija.
– Kokios šiuolaikinės gydymo galimybės?
Milda Rudžianskienė: Kauno klinikose yra visi naujausi mielominei ligai diagnozuoti ir stebėti reikalingi tyrimai. Turime šiuolaikines gydymo galimybes, kurios leidžia pacientui suteikti kokybišką pagalbą. Nuo 2015 metų įdiegtos autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos procedūros. Šiais metais pradėta atlikti ir alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijas.
Onkologijos ir hematologijos klinikoje kartu su gydytojais hematologais dirba ir gydytojai onkologai radioterapeutai. Naujausia spindulinės terapijos technika suteikia galimybes apšvitinti reikiamas kūno sritis, išvengiant šalutinių spindulinių reakcijų.
Taikant alogeninę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, šiais metais buvo įdiegta ir pirmą kartą Lietuvoje atlikta viso kūno apšvita. Įvairių specialistų dalyvavimas paciento gydymo procese nulemia sėkmingą gydymą, leidžia laiku diagnozuoti ir gydyti ligos komplikacijas.
Domas Vaitiekus: Gydant mielominę ligą, autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos procedūra yra vienas iš pagrindinių gydymo metodų. Ji rekomenduojama visiems geros funkcinės būklės pacientams, kurių liga reaguoja į taikomą gydymą.
Šios procedūros metu yra užšaldomos paciento kraujodaros kamieninės ląstelės ir vėliau, po intensyvios chemoterapijos, kuri sunaikina sergančias ląsteles, jos sugrąžinamos pacientui.
Įrodyta, jog mielomine liga sergantiems pacientams, kuriems buvo atlikta autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, liga atsinaujina gerokai vėliau. Bendras išgyvenamumas taip pat yra gerokai ilgesnis. Sergant mielomine liga, šis transplantacijos metodas yra saugus. Transplantacija svarbi ir tiems pacientams, kuriems nustatomas ligos atkrytis. Tuomet atliekama ir antroji transplantacija, kuri taip pat reikšmingai pagerina pacientų gyvenimo kokybę ir pristabdo ligą.
Vykdomos ir alogeninės kamieninių ląstelių transplantacijos. Visgi, gydant mielominę ligą, tai nėra mūsų pirmasis pasirinkimas. Šio tipo transplantacijos taikomos tik labai geros būklės pacientams: jaunesniems, kurių liga yra agresyvios formos, ir kiti gydymo būdai jau nebegali padėti. Tai ko gero vienintelis gydymo būdas, galintis visiškai pagydyti pacientą.
– Koks mielominės ligos sergamumas Europoje ir Lietuvoje?
Milda Rudžianskienė: Mielominės ligos sergamumas Europoje svyruoja apie 5 iš 100 tūkstančių žmonių per metus, o rizika susirgti mielomine liga didėja su amžiumi.
Dažniausiai liga diagnozuojama žmonėms, perkopusiems 65 metų amžių. Kauno klinikose kasmet diagnozuojama ir gydoma apie 50–70 naujų mielominės ligos atvejų. Maždaug pusei pacientų atliekamos autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. Kauno klinikose nuo 2015 metų iki šios dienos jau atlikta 131 autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija.
