Terapijos poveikis dažnai nematomas
Įkandus dėlei, kartais mes net nežinome, kokios yra tos medžiagos ir kiek jų suleidžiama, koks jų poveikis.
„Dėlė yra ypatingas biologinis „fabrikėlis“, jau tūkstančius metų išgyvenęs iki mūsų laikų, mintantis krauju ir iš jo pagaminantis biologiškai aktyvias medžiagas. Medicininė dėlė, uždėta ant kūno, suleidžia tas medžiagas į žmogaus organizmą“, – teigia beveik 20 metų medicinos srityje dirbanti vidaus ligų gydytoja, hirudoterapeutė Vanda Kramarauskienė.
Pasak specialistės, pagal ES reikalavimus, gydymui naudojamos tik biofabrikuose užaugintos dėlės, kurios yra maitinamos veršiuko, kiaulės ar vištos krauju.
„Įkandus dėlei, kartais mes net nežinome, kokios yra tos medžiagos ir kiek jų suleidžiama, koks jų poveikis. Bet yra manoma, jog žmogus gauna tai, ko jam reikia, kadangi aktyvuojasi organizmo mechanizmai“, – aiškina V.Kramarauskienė.
Naudinga kraujotakos ligų profilaktikai
Hirudoterapeutė teigia, jog dėlių terapija yra naudinga kraujotakos ligų profilaktinė priemonė.
Kaip ji pasakoja, dėlės per 3–6 mėnesius padeda išnaikinti senus krešulius arterijose, o venose šis procesas vyksta dar greičiau.
„Hirudoterapija gerina viso organizmo kraujotaką, yra taikoma insulto, infarkto profilaktikai“, – sako V.Kramarauskienė, papildydama, jog procedūra taip pat stiprina kraujagyslių sieneles, nuima spazmus ir neleidžia susidaryti trombams.
Ji teigia, jog hirudoterapeutai neatlieka kraujagyslių rentgeno tyrimo, todėl kartais sunku įvertinti procedūros poveikį, kadangi žmogus gali net ir nežinoti, kad turėjo krešulį.
„Pastebiu, jog vis dažniau jauniems žmonėms kraujagyslėse atsiranda krešulių. Tai susiję su netaisyklinga mityba, cheminių vaistų vartojimu. Tačiau vis daugiau žmonių domisi sveiku gyvenimo būdu, atsisako medikamentų, nori natūraliai gerinti savo kraujotaką“, – teigia specialistė.
Anot jos, neretai pacientai, turintys kraujotakos sistemos sutrikimų (pvz., po kraujagyslių operacijos), renkasi hirudoterapiją, nes tradicinė medicina nebegali padėti.
Neigiami simptomai signalizuoja apie sveikatos problemas
Kita vertus, V.Kramarauskienė atskleidžia, jog kartais po dėlių terapijos gali pasireikšti neigiami simptomai.
„Organizmas individualiai reaguoja į dėlės įkandimą stimuliuodamas savo imuninę sistemą, todėl gali pasireikšti įvairūs simptomai, signalizuojantys apie tam tikrus sveikatos sutrikimus“, – paaiškina V.Kramarauskienė.
Tačiau, pasak hirudoterapeutės, dėlių terapijos specialistai žino, kaip elgtis esant tokioms situacijoms.
„Paraudimas, niežėjimas praeina per 2–3 dienas. Jei po dėlės įkandimo sutinsta vieta, tai rodo, jog yra užteršta limfa. Tokiems žmonėms patariama gerti daugiau vandens ar vartoti natūralių žolelių preparatų. Taip pat, esant niežėjimui, galima vartoti priešalerginius vaistus“, – kalba V.Kramarauskienė.
Ji teigia, jog alergija dėlėms yra reta – apie 0,001 proc. tikimybė.
Kelia mažesnę riziką nei vaistai
Ir nors dėlių terapija įprastai priskiriama alternatyviajai medicinai, V.Kramarauskienė teigia, jog hirudoterapiją derėtų laikyti „papildoma“ medicinine gydymo priemone.
Kadangi dėlė skystina kraują, netinkamai ją uždėjus, žmogui gali pasireikšti per gausus kraujavimas.
„Hirudoterapija padeda greičiau pasveikti – derinant su įprastu gydymu, pasiekiami geresni rezultatai. Pavyzdžiui, naudojant dėles, atsiranda mažesnis poreikis vaistams nuo hipertenzijos, o sergantiems įgytu diabetu – mažėja insulino poreikis“, – sako V.Kramarauskienė.
Ji papildo, jog ši procedūra vengtina sergantiems infekcinėmis ligomis ir netaikoma esant onkologiniams susirgimams.
Taip pat hirudoterapija nerekomenduotina, jei žmogus ilgą laiką vartotojo kraujo krešėjimą mažinančius preparatus.
„Kadangi dėlė skystina kraują, netinkamai ją uždėjus, žmogui gali pasireikšti per gausus kraujavimas. Tačiau yra būdų, kaip tai sustabdyti. Be to, vaistai sukelia daug didesnę riziką, tik žmonės nežino jų šalutinio poveikio“, – mano hirudoterapeutė.
Nuo procedūros atbaido įvairūs veiksniai
Norint užsitikrinti ilgalaikį hirudoterapijos gydomąjį poveikį, rekomenduojama dėles ant kūno dėtis du kartus per metus – pavasarį ir rudenį.
Kaip teigia V.Kramarauskienė, vienos dėlės kaina – apie 4–5 eurus, o vienai procedūrai (kurią kas pusę metų reikia kartoti penkis kartus) naudojamos penkios dėlės.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog vienam kursui reikia uždėti tiek dėlių, kiek žmogus sveria.
„Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog vienam kursui reikia uždėti tiek dėlių, kiek žmogus sveria“, – patikslina hirudoterapeutė.
Tokiu atveju, sveriantiems 60 kilogramų, per metus turėtų būti uždedama 120 dėlių.
„Lietuvoje yra labai daug klaidinančios informacijos, – pastebi V.Kramarauskienė. – Įprastai hirudoterapeutas įvertina žmogaus būklę, ar galima jam taikyti dėlių terapiją. Tačiau po procedūros pacientas turi savarankiškai prižiūrėti žaizdelę, kad neatsirastų infekcija. Pati dėlė žmogaus neužkrečia jokiomis ligomis.“
Ji teigia, jog neretai žmones nuo hirudoterapijos atbaido procedūros kaina, baimė dėlėms, taip pat atsirandantys nepatogumai dėl reikalingos priežiūros – mat kelias dienas po terapijos, gyjant žaizdoms, negalima eiti į baseiną ar sporto salę.
„Kita dažna priežastis yra ta, jog žmonės tingi užsiimti savimi, rūpintis savo sveikata“, – nurodo V.Kramarauskienė.
LSMU Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovo, gydytojo kraujagyslių chirurgo dr. Lino Veličkos komentaras:
„Esu linkęs manyti, jog hirudoterapijos poveikis yra pervertinamas. Kalbant apie kraujotakos sistemą, viena sritis, kur hirudoterapija neabejotinai padeda – po transplantacijų.
Jei pacientui buvo atlikta pirštų ar galūnių replantacija, tam, kad smulkiose kraujagyslėse nesusidarytų mikrotrombozės, ant pirštų galų dedamos dėlės, kad gerėtų kraujotaka ir taip spartėtų gijimas.
Dažnai yra sakoma, jog dėlės teigiamai veikia sergant venų ligomis. Manau, tai nėra tiesa – pavyzdžiui, esant venų varikozei, dėlės neturi jokio poveikio. Žinoma, hirudoterapija gali turėti tam tikrą poveikį esant venų uždegimams, tačiau tai – daugiau „liaudies“ ar „natūralioji“ medicina. Be to, kaip ir kiekviena priemonė (pvz., vaistai), hirudoterapija gali turėti placebo efektą.
Nesu susidūręs su kraujagyslių ligų atvejais, kad jokios klasikinės medicininės priemonės nebūtų padėjusios, o dėlių terapija būtų kažką pakeitusi. Mačiau daugiau pacientų, kurie buvo nusivylę šia procedūra ar patyrę komplikacijų. Pavyzdžiui, po terapijos atsiradę infekciniai susirgimai, likę randai.
Tradicinėje medicinoje taip pat pasitaiko komplikacijų, tačiau šių priemonių efektyvumas yra patvirtintas, atlikti moksliniai tyrimai, medikai vadovaujasi tarptautinėmis mokslo gairėmis, įrodymais pagrįstais gydymo metodais, o ne asmenine patirtimi.
Kadangi hirudoterapija nėra reglamentuota, negalima jai taikyti aukštos kokybės ar patikimumo standartų. Vertindami hirudoterapijos veiksmingumą, galime vadovautis tik atskiro specialisto patirtimi ar jo įsitikinimais. Kitas dalykas, visą laiką reikėtų stengtis apskaičiuoti, kiek sumokėdamas gauni naudos iš gydymo ir kokiai daliai ligonių pasireiškia tas teigiamas poveikis.
Vertindami hirudoterapijos veiksmingumą, galime vadovautis tik atskiro specialisto patirtimi ar jo įsitikinimais.
Esant kraujagyslių sutrikimams, gydantis nepatikrintais metodais, galima prarasti svarbų laiką, dėl kurio gali atsirasti ir negrįžtamų kraujagyslių pakitimų.
Šiandien yra sukurti pakankamai efektyvūs ir dažnai – neinvaziniai gydymo metodai, turintys patvirtintą veikimą. Todėl, gydant kraujotakos ligas, visuomet rekomenduosiu pirmiausia rinktis tradicinę mediciną. Patarčiau žmonėms neiti abejotinu keliu, nesinaudoti patirtimi, kuri kartais yra vienpusiška ir ne visada teisinga.
Jei vis dėlto žmogus nori gydytis hirudoterapija, jis turėtų pasitarti su hirudoterapeutu, pasidalyti su juo atsakomybe dėl savo sveikatos. Pacientas turi žinoti galimas gydymo grėsmes, komplikacijas, skiriamų preparatų sudėtis ir jų šalutinį poveikį.“
Sveikatos apsaugos ministro patarėjos ryšiams su visuomene Linos Bušinskaitės-Šriubėnės komentaras:
„Hirudoterapija yra viena iš netradicinės medicinos praktikų, kuri iki šiol nebuvo reglamentuota. Tačiau tai nereiškia, kad tokios paslaugos nebuvo teikiamos. Todėl, siekiant užkirsti kelią nesaugioms netradicinės medicinos paslaugoms, šiuo metu yra ieškoma sprendimų, kaip reglamentuoti ne tik šių, bet ir netradicinės medicinos paslaugų teikimo tvarką. Tam yra kalbamasi su ekspertais, diskutuojama.
Bet kokios paslaugos, susijusios su gydymu, turi būti kokybiškos ir saugios. Šis atvejis – ne išimtis.
Kodėl? Todėl, kad labai svarbu nustatyti aiškius reikalavimus paslaugų kokybei ir jas teikiantiems žmonėms, t. y. kas gali jas teikti, kokiomis sąlygomis, kaip užtikrinti saugumą pacientams ir pan.
SAM jau ne kartą buvo išsakiusi poziciją, kad mums visais atvejais yra svarbiausia pacientų interesai – jų gerovė, saugumas, teikiamų paslaugų kokybė. Tad bet kokios paslaugos, susijusios su gydymu, turi būti kokybiškos ir saugios. Šis atvejis – ne išimtis.
Atkreipiame dėmesį, kad skubotų sprendimų nebus, nes tai jautrus klausimas, kuris reikalauja detalesnės analizės ir tinkamo pasirengimo. Juk kalbama apie žmonių gydymą. Svarbu suprasti tai, kad jei nebus užtikrinta paslaugų kokybė ir saugumas, didėja užkrečiamų ligų, infekcijų rizika. Tad šiuo klausimu visi sprendimai bus pagrįsti tik mokslu ir racionaliu protu.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad reglamentavus šias paslaugas, jos nebus finansuojamos PSDF lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų susimokėti patys. PSDF lėšomis gali būti kompensuojamos tik medicinos paslaugos.“
