Lytiniai hormonai gyvenime lemia viską
Pasak homeopato Antano Januškevičiaus, nevaisingumą sukelia arba anatominiai defektai, tokie, kaip kiaušintakių atrofija (tada veiksmingas dirbtinis apvaisinimas), arba fiziologinės priežastys, sukeltos reprodukcinių hormonų disbalanso, pavyzdžiui, ovuliacijos nebuvimas arba nepakankama spermatogenezė (tada yra veiksminga homeopatija).
„Vos prieš šimtą metų atrasti reprodukciniai hormonai tapo viena įdomiausių tyrimų sričių. Jau dabar jie skaičiuojami dešimtimis ir, regis, reguliuoja beveik visą žmogaus gyvenimą. Jie atsakingi ne tik už reprodukciją, bet ir už tai, kad tunkame ar lieknėjame, nuo jų priklauso mūsų odos ir plaukų grožis, ūgis ir raumeningumas, jie skatina mus džiaugtis ar nerimauti. Nors pačią lytį apsprendžia X ir Y chromosomos, tai, kad atrodome kaip vyrai arba kaip moterys, lemia būtent reprodukciniai hormonai.
Hormonų sintezę reguliuojanti sistema gana sudėtinga. Vieną svarbiausių vaidmenų čia vaidina hipofizė – mažutė, žirnio dydžio, vos pastebima liaukutė smegenų kaktinėje zonoje. Ji, sąveikaudama su pogumburiu, duoda signalą gamintis reprodukciniams hormonams“, – teigė A.Januškevičius.
Kaip atrodo tikra moteris ir tikras vyras
Vyrų sėklidės gamina vyriškus hormonus (androgenus), iš kurių svarbiausias – testosteronas, o moterų kiaušidės – moteriškuosius: estrogenus ir progesteroną. Pašnekovo teigimu, pagrindinė visų šių hormonų funkcija paprasta – pratęsti giminę. Testosteronas reguliuoja spermos gamybą, o moteriški hormonai – menstruacinį ciklą.
Taip pat testosteronas daro nemažą įtaką kaulų augimo procesui, skatina formuotis raumenis, didina kūno plaukuotumą, lemia žemą balso tembrą. Jis dar vadinamas seksualumo ir agresyvumo hormonu, nes skatina mūsų libido, aktyvumą, energingumą, norą konkuruoti, kovoti, ginčytis.
O štai už moteriškus apvalumus ir ant šlaunų, sėdmenų ir kitų kūno vietų besiformuojantį riebalinį audinį turėtume padėkoti estrogenams. Jie moteris apdovanoja gražia oda, žvilgančiais plaukais, švelniu balsu ir maloniu charakteriu.
„Gerą androgenų balansą turintis vyras yra aukštas, raumeningas, plačių pečių, siaurų klubų, gerokai apžėlęs, gal net šiek tiek spuoguotas, gana piktas ir savo neginčytinas tiesas dudenantis sodriu bosu. Gerą moteriškųjų hormonų balansą turinti dailiosios lyties atstovė yra ne itin aukšta, didele krūtine, plačiais klubais, lygia oda, žvilgančiais plaukais ant galvos ir beveik beplaukė kitose vietose, švelnaus charakterio ir aukšto balso tembro.
Gamta pasielgė tikrai išmintingai apdalindama lytis būtent šiais bruožais. Testosteronas pasirūpina, kad vyrai turėtų pakankamai noro ir spermos pradėti kūdikį bei energijos jį apginti nuo priešų, aprūpinti šviežia bizonų mėsa. Moteriškieji hormonai ne tik suteikia moteriai galimybę pastoti, išnešioti ir išmaitinti kūdikį, bet ir apdovanoja ją noru tuo kūdikiu rūpintis, kol šis atsistos ant kojų. Minėtus bruožus turintys vyrai ir moterys neturi problemų su vaisingumu.
Deja, šiuo metu daugiau yra liesų ir siauraklubių, turinčių problemų su reprodukcinių hormonų balansu manekenių, nei apvalainių, vaisingumu trykštančių potencialių mamyčių, o vietoj šiurkštokų, plačiapečių apžėlusiomis krūtinėmis mačo yra daugiau švelnių, į viską labai jautriai reaguojančių vyrų“, – tikino homeopatas.
Vyrams reikia saugotis plastike esančios medžiagos
Pasak jo, šiuo metu nevaisingų porų su reprodukcinių hormonų disbalansu vis daugėja. Taip yra dėl to, kad reprodukcinių hormonų disbalansą sukelia sutrikęs darbo ir poilsio režimas, miego trūkumas ir šiais laikais labai paplitusi užsitęsusio streso būsena.
Reprodukcinių hormonų balansą taip pat sutrikdo augimo hormonai, kurių gausu fermose auginamų gyvūnų mėsoje ir piene. Vyrams reprodukcinių hormonų disbalansą gali sukelti ir dėl pernelyg dažnas vartojimas produktų, turinčių savyje moteriškiems hormonams artimų medžiagų – fitoestrogenų, kurių gausu sojoje, žirniuose, pupelėse, grybuose, kopūstuose, šermukšniuose.
Taip pat didelį pavojų spermatogenezei kelia ir plastike esantys ir kaip sintetiniai estrogenai veikiantys bisfenoliai, kurių mūsų gyvenime netrūksta – pradedant kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiais iš polivinilchlorido, baigiant gėrimais iš plastikinių butelių. Todėl, norint išspręsti nevaisingumo problemą, reikia ne tik gydymo, bet ir keisti savo gyvenimo būdą – vengti streso, nepersidirbti, nevalgyti fitoestrogenų turinčio maisto bei vengti kontakto su bisfenoliais.
Pagalbinio apvaisinimo reikia 10 proc. nevaisingų porų
Pasak pagalbinio apvaisinimo pradininkės, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos Gražinos Bogdanskienės, pora laikoma nevaisinga, jeigu moteris, nenaudodama kontraceptinių priemonių, esant reguliariems 2–3 lytiniams santykiams per savaitę (per dažnai mylintis sperma nespėja subręsti), nepastoja per vienerius metus. Jeigu partneriai yra vyresni arba patiria antrinį nevaisingumą (t. y. jau turi vaikų, bet nepavyksta susilaukti dar vieno), į gydytojus gali kreiptis ir anksčiau.
Mat su amžiumi mažėja tiek moters vaisingumas, tiek blogėja vyro spermos kokybė.
Pora laikoma nevaisinga, jeigu moteris, esant reguliariems 2–3 lytiniams santykiams per savaitę, nepastoja per vienerius metus.
Gydytojos teigimu, poros, kurioms kyla abejonių dėl vaisingumo, pirmiausia turi išsitirti. Diagnostinius tyrimus reikia atlikti abiem partneriams, nes nevaisingumo priežastys priklauso ir nuo moters, ir nuo vyro – po 40 proc. Dar apie 10 proc. lemia dėl abiejų partnerių kylančios priežastys.
Paprastai ištiriama lytinių organų anatomija, įvertinama kiaušidžių būklė, atliekamos echoskopijos, dubens rentgeno nuotraukos, skiriami spermos tyrimai, ištiriamas įvairių hormonų kiekis moters kraujyje.
Tam tikrais atvejais laparoskopiniu būdu reikia apžiūrėti genitalijas iš vidaus, įsitikinti, kad kiaušintakiai pralaidūs, jų peristaltika normali, įvertinti kiaušidžių apvalkalo storį ir kt.
Labai svarbu nuodugniai ištirti moters skydliaukės veiklą, todėl dažnai pacientės siunčiamos pas endokrinologą pasikonsultuoti. Kartais užtenka vaistais pakoreguoti skydliaukės hormonų gamybą, ir šeima gali lauktis kūdikio.
Taip pat gali būti atliekami specialūs testai, leidžiantys nustatyti spermatozoidų migraciją gimdos kaklelio gleivinėje, tam tikrais atvejais atliekamas net gimdos kaklelio gleivių ir spermatozoidų suderinamumo testas. Nevaisingumo priežastis nustatoma apie 90 proc. atvejų.
Toli gražu ne visoms nevaisingoms šeimoms reikia pagalbinio apvaisinimo procedūros. Dažnu atveju užtenka laparoskopinės operacijos arba medikamentinio gydymo, kai pašalinamos nevaisingumo priežastys ir pora gali natūraliai susilaukti vaikelio. Tik dešimtadaliui nevaisingų porų nepadeda tradiciniai gydymo metodai, todėl prireikia pagalbinio apvaisinimo procedūros.
Kas yra psichologinis nevaisingumas
Pasak ginekologės Reginos Giliasevičienės, daugeliu atvejų priežastys būna ne anatominės ir ne fiziologinės, o susijusios su mąstymu ir gyvenimo būdu. Medikė įsitikinusi – kuo mažiau intymiuose santykiuose dirbtinumo, tuo daugiau meilės ir malonumo.
„Tenka matyti jaunų žmonių, kurie taip visur skuba, taip įpratę, jog jų norai būtų pildomi čia ir dabar, kad stebisi, kodėl nepastojo vos ne po trijų santykių. Suplanavę šeimos pagausėjimą jie įsitikinę, kad per vieno mėnesio ciklą būtinai turėjo pastoti. Deja, gamta ne visada išpildo mūsų lūkesčius. Beje, mokslininkai vis dažniau kalba apie psichologinį nevaisingumą, kuris atsiranda dėl kylančios įtampos, kai moteriai nepavyksta pastoti iš karto.
Mano praktikoje pasitaikė ne kartą, kai moteris pirmą kartą pastoja dirbtinio apvaisinimo būdu, o antrą kartą – natūraliai.
Iš pradžių įsitempia moteris, o paskui ją – vyras, nes vyrai dar sudėtingiau reaguoja į šiuos dalykus, jie labai išgyvena, jeigu jiems reikia atlikti tyrimus dėl nevaisingumo, tarp jų – ir spermos tyrimą. Taigi problemos viena po kitos veliasi kaip sniego kamuolys nuo kalno. Galiausiai pora atsiduria nevaisingumo klinikoje ir ima svarstyti apie dirbtinį apvaisinimą.
Tačiau mano praktikoje pasitaikė ne kartą, kai moteris pirmą kartą pastoja dirbtinio apvaisinimo būdu, o antrą kartą – natūraliai. Ką tai reiškia? Diagnozė buvo neteisinga“, – sakė R.Giliasevičienė.
Pasak jos, kai kurios moterys bando įvairiais būdais skaičiuoti vaisingas dienas, netgi perka ovuliacijos testus.
„Pasaulio vaisingumo asociacija yra aiškiai pasakiusi, kad siekiant pastoti nereikia naudotis jokiais ovuliacijos skaičiavimo metodais, kadangi tai vėlgi kelia papildomą įtampą, nes tai yra jau darbas. Jeigu žmonės turi dažnus lytinius santykius, jie tikrai pataikys į ovuliaciją natūraliai. Be to, vyrų sperma moters gimdoje gyvybinga dar kurį laiką – net iki trijų parų. Taip pat ir moters kiaušialąstė po ovuliacijos kurį laiką išlieka gyvybinga. Tai pratęsia pastojimo galimybę.
Jaunimas kartais ateina ir sako: „Mes darėme, darėme, o neišėjo.“ Man tas žodis „darėme“ – kaip peiliu per širdį. Vaikai juk nėra motiejai, kuriuos galima iš molio nulipdyti ar iš pliauskos išdrožti buratinai. Tai gamtos tvarinys, gimstantis iš meilės, o ne iš „darymo“. Aš suprantu, kad sunku pastoti, jeigu yra nereguliarus menstruacinis ciklas, diagnozuotas ovuliacijos nebuvimas, tačiau net ir tokiais atvejais įmanoma. Jeigu įvyksta bent viena ovuliacija per metus, o santykiai yra reguliarūs ir dažni, įmanoma pataikyti“, – aiškino pašnekovė.
