Į Lietuvą plūstanti šiluma – ne tik maloni, bet ir pavojinga: ką reikia žinoti?

Pirmieji kaitresni saulės spinduliai atrodo visiškai nekalti, todėl, užuot jų saugojęsi, mes stengiamės kuo daugiau būti saulėje ir atverti jai kuo daugiau savo kūno. Tačiau, pasak specialistų, pavojingiausias metų laikas lepintis saulės spinduliais kaip tik prasideda nuo ankstyvo pavasario ir tęsiasi iki pat rugpjūčio vidurio, o pavojingiausias paros metas šiuo laikotarpiu – nuo 10 iki 14–16 val.

Šiuo metu saulės spinduliai patys aktyviausi. Todėl klaidinga manyti, kad pavasarį, kai dar nėra itin karšta, nudegti yra neįmanoma, ypač jei oda yra šviesi (I–II laipsnio).

Pavojingiausias metų laikas lepintis saulės spinduliais prasideda nuo ankstyvo pavasario, o pavojingiausias paros metas šiuo laikotarpiu – nuo 10 iki 14–16 val.

Pasirodo, pavasario pabaigoje saulė yra netgi aktyvesnė nei vasaros viduryje. Be to, oda po žiemos būna atpratusi nuo saulės ir imlesnė pavojingiems ultravioletiniams spinduliams, kurie ir sukelia didžiausią pavojų mūsų odai ir sveikatai.

Tačiau, kol oras dar taip neįšilęs kaip vasarą, mes net nepagalvojame apie apsaugos priemones nuo saulės. Be to, pirmą kartą išėjo degintis į paplūdimį, pamirštame saiką ir praleidžiame jame vos ne visą dieną.

„Fotolia“ nuotr./Mergina deginasi

Specialistai įspėja, kad kaitinantis saulėje be apsauginio kremo, ant odos atsiranda naujų apgamų, nepageidaujamų dėmių, bėrimų, oda išsausėja, suglemba. Tačiau visa tai estetinės pasekmės. Daug pavojingesni yra nudegimai – ir ne tik todėl, kad jie kenkia odai. Ultravioletiniai saulės spinduliai – pagrindinis odos vėžio, ypač žaibiškai besivystančios melanomos veiksnys.

Saulės poveikis – kaupiamasis

„Dar prieš 20 metų nežinojome, kad saulės spinduliai – toks stiprus kancerogenas, tačiau šiandien įrodyta, kad 90 proc. odos vėžio atvejų sukelia saulė. Reikia žinoti, kad oda nieko nepamiršta ir nors saulės poveikis iš karto gali nepasireikšti, jis sumuojasi ir galiausiai po kelių dešimtmečių atsiranda pavojingi pokyčiai.

Kasmet nuo melanomos miršta 3,5 milijono gyventojų – daugiau nei Lietuva“, – vienos iš kasmet vykstančios Euromelanomos kampanijos metu teigė jos organizatorė ir koordinatorė, dermatovenerologė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Pasak jos, dar viena problema, kad žmonės nemoka teisingai naudoti apsauginių kremų nuo saulės. Kremą reikia tepti pusvalandį prieš einant į saulę. Šiuo metu kūnui rekomenduojamas filtras (SPF) – 30, veidui – 50.

„Bėda ta, kad žmonės kremą tepa neatidžiai, nesistengdami ištepti kiekvieno odos plotelio, be to, jį taupo, todėl jis nebūna pakankamai veiksmingas. Dar viena bėda, kad bet koks kremas po dviejų valandų jau neveikia, o žmonės vis dar mano, kad vieną kartą išsitepę apsisaugo visai dienai.

Kai žmonės kremą naudoja netinkamai, ima atsirasti įvairiausi mitai, pavyzdžiui, kad jie tik dar labiau pritraukia UV spindulius, sustiprina jų poveikį. Iš tiesų, jeigu nesiteptumėte kremais, daugiau dviejų valandų saulėje neišbūtumėte, nes nudegtumėte. Kremai saulės poveikį susilpnina, bet, net jei naudojami tinkamai, visiškai nuo UV spindulių neapsaugo. Dalis jų vis tiek prasiskverbia. Būtent todėl vien kremų neužtenka, būtina tiesiog dozuoti saulę“, – patarė dermatovenerologė.

Ką būtina žinoti apie buvimą saulėje

Visuomenės sveikatos specialistai primygtinai pataria, kad norint išvengti odos pažeidimų, mėgautis saulės spinduliais nederėtų ilgiau nei porą valandų ir būtinai naudoti apsauginius kremus nuo saulės.

Odos vėžys – pas mus viena dažniausių vėžio rūšių. 90 proc. odos vėžio atvejų nustatoma I ir II tipo odą turintiems žmonėms. Dauguma lietuvių turi II odos tipą (oda šiek tiek tamsesnė nei I tipo, retos strazdanos, plaukai šviesūs, akys mėlynos ar žalios, įdega silpnai, didelis polinkis į nudegimą), taigi mums ypač aktualu saugoti savo odą.

Greta šių lėtinių ligų, kurias sąlygoja UV spinduliai, saulė gali sukelti ir trumpalaikius sveikatos sutrikimus: odos nudegimus, saulės smūgį, šilumos smūgį, taip pat saulė skatina ankstyvą odos senėjimą, odos pigmentaciją.