Dalis odontologų laikosi griežtos nuostatos, kad dauguma vaikų, kuriems diagnozuotas ankstyvasis dantų ėduonis, gali būti laikomi kenčiančiais nuo dantų nepriežiūros, o tai reiškia, kad pažeidžiama jų teisė augti sveikiems.
Mokslininkai pastebėjo, kad labiau genda nepasiturinčiai gyvenančių, stresą ar net smurtą patiriančių vaikų dantys. Neneigiama, kad dantų sveikatai turi įtakos ir genai, paveldimumas, danties kietųjų audinių sandaros ypatumai, seilių sudėtis ar netgi vaiko temperamentas, tačiau, pasak odontologų, šiems veiksniams galima suversti tik 50 proc. kaltės – likusieji 50 proc. vis dėlto tenka supančiai socialinei-kultūrinei aplinkai, tėvų išsilavinimui, sąmoningumui ir turtinei šeimos padėčiai.
Pieninių dantų nemato reikalo gydyti
2006–2009 metais atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje dantų gydymo daugiau ar mažiau bijo net 51 proc. žmonių. Vokietijoje tokių yra vos 11, Australijoje – 16, Turkijoje – 21,3 procento.
Statistika skelbia, kad Lietuvoje 7–8 metų amžiaus grupėje ėduonies paplitimas siekia 85,5 proc., 9–10 metų – 88,9 proc., 12 metų – 70,6 proc.
Prastą lietuvių dantų būklę mokslininkai aiškina taip: ėduonis ypač dažnai pažeidžia pieninius dantis, o jie mūsų šalyje gydomi retai.
Kai kurių tyrimų duomenimis, ypač bloga padėtis Jonavoje ir Plungėje: šiuose miestuose dantų skylučių rasta net devyniems iš dešimties mažamečių. Vaikų dantys mažiau sugedę net besivystančia šalimi laikomoje Brazilijoje (75 proc.) arba karo kamuojamoje Sirijoje (70 proc.). O ką jau kalbėti apie Vokietiją (39 proc.), Švediją (11 proc.) ar Kanadą (5 proc.).
Prastą lietuvių dantų būklę mokslininkai aiškina taip: ėduonis ypač dažnai pažeidžia pieninius dantis, o jie mūsų šalyje gydomi retai.
Tačiau, pasak odontologų, numoti ranka nederėtų: palikti sugedusį pieninį dantį ramybėje galima nebent tada, kai iki jo natūralaus iškritimo likęs ne daugiau kaip pusmetis. Jeigu sugedusiam dančiui burnoje prisieis būti ilgiau, privalu kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti tolesnį veiksmų planą.
Smarkiai ėduonies pažeistas dantis skauda, negražiai atrodo, skleidžia nemalonų kvapą, be to, tirpdo žandikaulį, sukelia kaulo, antkaulio, minkštųjų audinių uždegimus, pūlinius veido ir kaklo srityse. Nesveikuose dantyse esantys mikrobai ir jų gaminami toksinai įjautrina organizmą ir gali sukelti arba paaštrinti tokias ligas kaip tonzilitas, lemti širdies, sąnarių, inkstų veiklos sutrikimus.
Ėduoniui įsivešėjus, gali būti pažeistos net ir po pieniniu dantimi tūnančios nuolatinio danties užuomazgos – toks dantis arba jau išdygs nesveikas, arba prakiurs vos išdygęs.
Tikrintis, net jei neskauda
„Mes kviečiame pasvarstyti: jei vaikui nuolatiniai dantys pradeda gesti vos spėję išdygti, kaip atrodys jo burna sulaukus pilnametystės? Jaunystės? Brandos? Mėgstantieji tikslumą jau seniai suskaičiavo ir įrodė, kad vieno danties gydymas nuo vaikystės iki senatvės, įskaitant plombų keitimą, dantų šaknų gydymą, galiausiai – danties ištraukimą ir implantavimą arba protezavimą, atsieina 50 kartų brangiau nei to danties profilaktika ir jo išlaikymas sveiko. O juk gerai pagalvojus, kažin ko ypatingo ir nereikia: tiesiog pakanka tinkamai prižiūrėti dantis nuo pat mažens ir reguliariai lankytis pas odontologą – net tada, kai nieko neskauda“ – sako daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ įkūrėja ir vadovė Jurgita Pocienė.
Jos iniciatyva šeštadienį gausių šeimų vaikai lankėsi odontologo kabinete ir mokėsi, kaip taisyklingai valyti dantis.
Taisyklingai valomės dantis, tik išmokę rašyti?
Odontologijos klinikos „Ovidenta“ odontologė Simona Valeišaitė klientams visada pabrėžia, kad kruopščiai valyti ir kasdien prižiūrėti dantis yra nepalyginti pigiau nei vėliau juos taisyti specialisto kabinete.
Ėduonis ypač dažnai pažeidžia pieninius dantis, o jie mūsų šalyje gydomi retai.
Ji atkreipia dėmesį, kad dantis valyti pirmiausia reikia galva. Tėvai neretai negali išmokyti vaikų taisyklingai prižiūrėti dantis, nes patys to nemoka.
„Todėl didelę dalį atsakomybės suaugusieji perkeliama vaikui, tikėdamiesi, kad jis pats viską gerai padarys. Dažnai nustembama išgirdus, kad valytis dantis tėvai vaikui turi padėti iki šešerių ar septynerių metų: tol, kol vaikas sugebės gražiai rašyti. Kai jis ranka gerai valdys rašiklį, tai bus ženklas, kad galima jam visiškai patikėti ir dantų šepetėlį“, – aiškino S.Valeišaitė.
Odontologai pastebi, kad visi maisto produktai smarkiai apdirbti, todėl lengvai skaidomi – procesas pradeda vykti dar burnoje, todėl čia susikaupia daug rūgščių ir cukraus.
Nepaisant to, S.Valeišaitės nuomone, dantų priežiūrai šepetėlio ir pastos visiškai pakanka – burnos skalavimo skystis nėra būtinas: „Jis naudojamas daugiau higieniniais tikslais, nenorėčiau sakyti, kad tai – būtina priemonė. Po valgio visiškai pakanka burną praskalauti paprastu vandeniu. Tačiau, mano nuomone, vaikai turėtų valyti dantis ir su tarpdančių siūlu, bet to nelabai moka net tėvai.“
Odontologė rekomenduoja vaikams naudotis silantų profilaktikos programa.
 |
| Šeštadienį daugiavaikių šeimų vaikai lankėsi odontologijos klinikoje. |
Lietuvai praverstų Švedijos patirtis?
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2012 metais gydymo įstaigose Lietuvoje buvo prirašyta daugiau kaip 575 tūkst. vaikų iki 18 metų, 220 tūkst. (38 proc.) iš jų buvo suteikta pirminė odontologinė pagalba. Iš viso suteikta 660 tūkst. paslaugų, už kurias gydymo įstaigoms ligonių kasos sumokėjo 24,8 mln. litų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Taigi, vieno paciento iki 18 metų apsilankymui pas odontologą skirta 112,5 lito, o vienos paslaugos kainos vidurkis – 37,6 lito.
Valstybės užtikrinama pirmine odontologine pagalba naudojasi tik kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų.
Kaip matyti iš statistikos, valstybės užtikrinama pirmine odontologine pagalba naudojasi tik kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų. Tikėtina, kad dalis jų gydosi privačiai, tačiau šis skaičius, atsižvelgiant į ekonomines aplinkybes, turbūt nėra didelis. Todėl odontologų jau nestebina, kai pagalbos kreipiasi paaugliai, nebeturintys krūminių dantų – juos negrįžtamai būna sunaikinęs ėduonis. Tokiems vaikams lieka vienintelė išeitis – protezavimas.
Odontologai sako, kad Lietuvai praverstų Švedijoje įdiegta praktika. Šioje šalyje tėvai negali vengti vaikų vizitų pas odontologus. Jų dažnis yra nustatytas teisės aktais ir, jeigu tėvai neatveda mažylio numatytu laiku, odontologai siunčia jiems kvietimus. Pakartoję kvietimą kelis kartus, bet nesulaukę atvykstant vaiko, dantų gydytojai privalo kreiptis į tarnybas, atsakingas už vaikų gerovę.
