„Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad mityboje svarbiausia yra įvairovė. Nors nėra vieningos taisyklės, kaip dažnai galima valgyti mėsą, tačiau tarp specialistų vyraujanti rekomendacija yra 3–4 kartai per savaitę. Vieną porciją turėtų sudaryti maždaug 100 gramų paukštienos arba ne daugiau nei 70 gramų raudonos mėsos. Tačiau svarbu paminėti, kad tai yra bendros rekomendacijos. Kiekvienas žmogus yra individualus ir porcijų dydis gali varijuoti, priklausomai nuo asmeninių sveikatos rodiklių“, – sako I.Trusovė.
Jos teigimu, neramina tai, kad lietuviai rekomenduojamą mėsos suvartojimo kiekį stipriai viršija, be to, dažnai renkasi kiaulieną, neaplenkia ir įvairiausių perdirbtos mėsos produktų lentynų.
„Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtos ir raudonos mėsos vartojimą sieja su onkologinėmis ligomis. Be to, riebi kiauliena didina ir riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis“, – teigia dietistė.
Daugelis kiaulieną renkasi neva dėl jos pigumo, tačiau, anot I.Trusovės, ji jau nebėra tokia pigi, o maisto kokybės sąskaita geriau netaupyti.
„Visuomet sakau, kad geriau jau suvalgyti mažiau arba rečiau, tačiau kokybiškos mėsos“, – įsitikinusi I.Trusovė.
Siūlo įsiminti pagrindinę taisyklę
I.Trusovė pasakoja, kad geros kokybės mėsa mūsų organizmui itin svarbi – joje gausu geležies, baltymų, B grupės vitaminų, kuriuos iš šviežios mėsos puikiai gebame pasisavinti.
„Suprantama, kad iš rūkytos, pigios dešros visų šių medžiagų negausime arba tik labai mažą kiekį kartu su visa puokšte priedų, dažiklių ir skonio stipriklių. Geriausia rinktis kuo šviežesnę ir lietuvišką mėsą, o dar geriau – užaugintą be antibiotikų. Tai nėra tik reklaminis ženkliukas – taip pažymėta mėsa reiškia, kad gyvulys ar paukštis nebuvo gydytas antibiotikais, nes rimtai nesirgo, taigi buvo kokybiškai augintas, šertas ar lesintas“, – sako dietistė.
Tuo tarpu sportuojantiems ar norintiems sulieknėti I.Trusovė mėsą pataria rinktis dar atidžiau, geriausia – liesesnę ir turinčią daug baltymų.
„Baltymai yra pagrindinė mūsų statybinė medžiaga. Jie svarbūs viso kūno audinių augimui bei gyvybingumui, stiprina imuninę sistemą, padeda palaikyti ir auginti raumeninę masę. Visada sakau, kad be baltymų ir sporto, apie sveiką ir tvirtą kūną galima net nesvajoti“, – pasakoja I.Trusovė.
Kuo liesesnė mėsa arba žuvis, tuo joje esančių baltymų procentas yra didesnis.
Pradėjusiems sportuoti ji siūlo įsiminti pagrindinę taisyklę – kuo liesesnė mėsa arba žuvis, tuo joje esančių baltymų procentas yra didesnis.
„Tarkime, 100 gramų vištienos krūtinėlės yra 22 gramų baltymų, o tokio pat svorio kiaulienos kumpyje – 16 gramų. Beje, svarbu atminti, kad baltymų suvirškinimui sunaudojama daugiau kalorijų nei skaidant riebalus ar angliavandenius, todėl liesa vištiena neretai ir yra rekomenduojama norintiems numesti svorio“, – sako dietistė.
Bulvės ir mėsa – tinka ar ne?
Indrė Trusovė pabrėžia, kad svarbu ir kaip mėsa yra ruošiama – net pačią kokybiškiausią ir vertingiausią galima sugadinti netinkamai gaminant.
„Visuomet rekomenduoju rinktis tokią mėsą ir tokį paruošimo būdą, kuriam nereikėtų didelio kiekio riebalų ir didelės kaitros. Taip pat labai svarbu ir su kuo mėsą valgote. Ją, kaip ir kitus baltyminius produktus, geriausia derinti su daržovėmis ir žalumynais, tinka ir riebalai“, – sako dietistė.
Anot jos, bulvės, rudi ryžiai, grikiai – taip pat puikus variantas garnyrui prie mėsos.
„Visada sakau – svarbu balansas. Vakarienei angliavandenių siūlyčiau privengti, tačiau sotiems pietums tiek bulvės, tiek kruopos tinka. 100 gramų saldžiosios bulvės arba 50 gramų grikių ar rudųjų ryžių – puikus pasirinkimas prie mėsos“, – patarimais dalijasi I.Trusovė.