Ieškoti pagalbos – vyriška, arba Kas yra vyriškumo krizė ir kaip ją įveikti?

Pastaruoju metu atrasti atsakymą, išgirsti vidinius poreikius ir išlipti iš vyriškumo krizės Lietuvos vyrams padeda bendravimas vyrų ratuose, arba gentyse. Apie jas, taip pat dažniausias problemas, kamuojančias šiuolaikinius vyrus, bei būdus joms įveikti pasakoja inciatyvos „Gentys“ sumanytojas, psichoterapeutas Antanas Grižas ir vienos iš genčių narys, psichologinės paramos vyrams linijos „Nelik vienas“ Klaipėdoje įkūrėjas Darius Docius.

Šis bendradarbiavimas – puikus pavyzdys, kaip dvi skirtingos su vyrais dirbančios organizacijos mobilizuojasi ir buriasi išvien padėti vyrams. „Norime įkvėpti ir kitas vyrų organizacijas tą daryti“, – teigė 15min pašnekovai.

Pasiklydę tarp siunčiamų žinučių

„Ką mes turime labai ryškaus XXI a. – tai labai „sutrūkinėjęs vyrų bendruomeninis audinys“. Šią temą tyrinėjančių mokslininkų nuomone, viskas prasidėjo su industrine revoliucija. Tuo metu labai staigiai pradėjo keistis visuomenė – daug žmonių persikėlė gyventi ir dirbti į miestus, o šeimos ir bendruomenės santykiai ėmė „trūkinėti“. Vaikai vis mažiau matydavo tėčius. O tai ypač reikšminga berniukams, kuriems augant, svarbu matyti tos pačios lyties žmones ir pagal tai formuoti savo tapatybę“, – pasakojo A.Grižas.

Asmeninio archyvo nuotr./Psichologas Antanas Grižas

Pasak jo, kiekviena po industrinės revoliucijos augusi vyrų karta turėjo vis mažiau sąlyčio su kitais vyrais: seneliais, tėvais, dėdėmis. Juos augino ir auklėjo moterys – mamos, auklės, auklėtojos, mokytojos. Nepaisant to, koks – sveikas ar ydingas – ryšys berniukus sieja su šiomis moterimis, ne vienam jų anksčiau ar vėliau pradeda trūkti būtent vyriško pavyzdžio.

„Tai veda į tuštumos jausmą. Užaugę vyrai nebesupranta, kas yra tas tikrasis vyriškumas“, – sakė psichoterapeutas.

Nepažindamas savo tėvo ir kitų artimų vyrų vidinio pasaulio, berniukas, jaunuolis, vėliau tapęs vyru, sunkiau pažins save.

Išsiaiškinti nepadeda ir visuomenėje sklandančios skirtingos žinutės, piešiančios visiškai skirtingą vyriškumą.

„XX a. viduryje vyravo tvirto vyro, tokio mačo tipo, įvaizdis. Aplinkybės, vyravusios tuo metu, būtent to reikalavo – vyko baisūs dalykai: karai, okupacijos, trėmimai, holokaustas – silpnumui nebuvo vietos. Nemažai vyrų per tą laikotarpį mirė, o tie, kurie grįždavo į gyvenimą, būdavo emociškai nepasiekiami vaikams ir negalėjo perduoti vertybių, vidinio pasaulio“, – pasakojo A. Grižas.

Pasak jo, nepažindamas savo tėvo ir kitų artimų vyrų vidinio pasaulio, berniukas, jaunuolis, vėliau tapęs vyru, sunkiau pažins save.

Psichoterapeutas atkreipė dėmesį, jog dabartinių vyrų suvokimą apie vyriškumą paveikė ir XX a. viduryje prasidėjęs moterų išsilaisvinimas, sekso revoliucija.

„Vyriškumas buvo vis labiau kritikuojamas. Todėl dabar mes turime daugybę emocinėje izoliacijoje esančių vyrų, kurie girdi, jog vyriškumas yra blogai. Kartais net tai, kad skirstyti į vyrus ir moteris žmones darosi pavojinga, savotiškai tabu. Kai žmogus yra vienišas, toks aplinkos „triukšmas“ dar labiau trukdo“, – savo nuomonę išsakė A.Grižas, pridūręs, jog vienas pagrindinių projekto „Gentys“ tikslų ir yra – atstatyti ir sustiprinti vyrų bendrystę.

„Mūsų misija – mobilizuoti vyrus burtis ir padėti sau bei kitiems vyrams“, – sakė psichoterapeutas. Kaip analogiją jis paminėjo feminizmo ištakas, kada moterys ėmė burtis į grupes, draugijas ir ėmė kelti moterims svarbias problemas ir klausimus.

„Ta bendrystė jas įgalino: moterys nusimetė kaltę ir gėdą, leido sau supykti ir pradėti daryti reformas. Manau, panašių dalykų reikia ir vyrams. Nes, nepaisant, kad visi mes žmonės, yra tikrai unikalių vyriškų patirčių“, – sakė projekto „Gentys“ idėjos autorius.

Moterys nusimetė kaltę ir gėdą, leido sau supykti ir pradėti daryti reformas. Panašių dalykų reikia ir vyrams.

Vieni kitiems padeda išsiaiškinti tikslus ir siekti jų

Be bendražmogiškų problemų, kurias atskleidžia 2021 metų pirmo ketvirčio statistika (žr. apačioje), nemažą dalį Lietuvos vyrų kamuoja ir klausimai, susiję būtent su jų vyriškumu.

Individualiai ir grupėse vyrus konsultuojančio A.Grižo teigimu, viena dažniausių temų, dėl kurios kreipiasi vyrai, yra santykis su tėvu.

„Ši tema „skauda“ įvairaus amžiaus vyrams – tiek 18-mečiams, tiek ir 50-mečiams. Visi jie turi tam tikrų neišgvildentų problemų tėvo tema“, – kalbėjo psichoterapeutas.

Tėvo tema „skauda“ įvairaus amžiaus vyrams – tiek 18-mečiams, tiek ir 50-mečiams.

Dar viena tema, kurios aktualumas ypač išaugo pastaraisiais metais, yra savidisciplina.

„Viena vertus, tai gali skambėti labai stereotipiškai. Kita vertus, ta vyriška energija yra labai susijusi su savidisciplina, atsakomybe ir pasirūpinimu savimi. Ką mes atrandame gentyse: kai vyrai sueina kartu, jie pradeda vienas kitą įpareigoti. Daugelis vyrų nešiojasi gėdą, kad jie nėra motyvuoti, nepajėgia pasiekti išsikeltų tikslų. Nemažai jų pasiduoda įvairioms priklausomybėms, pavyzdžiui, videožaidimams. Kai kurie patys sako, kad jaučia, jog virtualiame pasaulyje gyvena labiau nei realiame. Panašiai yra su pornografija ir kitomis priklausomybėmis“, – apie šiuolaikinius vyrus kamuojančias problemas pasakojo psichologas.

Daug pasimetimo vyrams sukelia ir santykiai su moterimis. „Nemaža dalis vyrų jaučia baimę užmegzti santykius, nesijaučia jų verti“, – sakė A.Grižas.

Anot jo, ne ką mažiau pagalbos ir bendrystės su kitais vyrais ieškančių vyrų ateina su klausimu, kur rasti gyvenimo prasmę.

„Misija, tikslas – kaip pavadinsi, taip. Tačiau vyrams neaišku – „ką noriu veikti su savo gyvenimu?“. Vienam rasti atsakymą kartais gali būti neįmanoma, nes tas klausimas gali tiesiog užtvindyti vyrą, sukelti daug nerimo ir noro pabėgti į visokias priklausomybes, taip pat ir darboholizmą. Grupėse tie klausimai keliami nuolat ir bendromis pastangomis vyrai vieni kitiems padeda išbūti ir atrasti misiją bei savo vietą pasaulyje“, – kalbėjo pašnekovas.

Svarbiausia – jaustis reikalingam ir pakankamam

Apie tai, kokia svarbi vyrams bendrystė su kitais vyrais, puikiai žino klaipėdietis D.Docius, vienas iš Pajūrio vyrų klubo bei pagalbos vyrams linijos „Nelik vienas“ įkūrėjų. Jo gyvenimas primena sėkmingai pasiektą viršukalnę – be minėtų veiklų, D.Docius yra ir kariuomenės instruktorius, turi šeimą, mylimą moterį. Vis dėlto, jis neslėpė, kad savo kailiu patyrė tai, ką galima būtų pavadinti vyriškumo krize.

„Ieškojau atsakymo, kas aš esu, kas man gyvenime svarbu. Dvejojau dėl savo vyriškumo…“ – atveria tuometinę būseną. Nors iš aplinkos ir mylimos moters sulaukdavo daug palaikymo, jautė, kad trūksta kitokios bendrystės. Atrasti ją pavyko, įsitraukus į vyrų gentis ir kitas su bendromis vyrams skirtomis veiklomis susijusias veiklas.

„Išbandžiau savanorystę, buvau dalyvis, o dabar esu tas, kuris nori ir gali padėti kitiems, – dalinuosi įgytomis žiniomis“, – sakė dviejų, pagalbą vyrams teikiančių ir juos suburiančių organizacijų įkūrėjas.

Iš profesinės ir asmeninės patirties jis žino, kad vyrams ypač paveiki yra provokatyvioji psichoterapija. Jos tikslas yra stiprinti žmogaus vidinę parengtį padėti sau ir įgalinti jį norimiems pokyčiams, prisiimant asmeninę atsakomybę.

„Labai daug vyrų jaučia baimę, gėdą ir pyktį dėl to, kad nepasitiki savimi, nežino, ko nori, kas jie iš tiesų yra. Turėdami galimybę būti tarp kitų vyrų, jie pirmiausia išgirsta save, išdrįsta pasakyti tai, ko anksčiau negalėjo net sau prisipažinti. O tuomet, palaikomi kitų vyrų, išsikelia tikslus ir jų siekia“, – apie veiksmingą gijimo būdą pasakojo pašnekovas.

Labai daug vyrų jaučia baimę, gėdą ir pyktį dėl to, kad nepasitiki savimi, nežino ko nori, kas jie iš tiesų yra.

Anot jo, savipagalbos grupės, kokios savo esme yra minėtos gentys, yra bene efektyviausios, įveikiant įsisenėjusias, užspaustas problemas. Jose galima išgyventi bendrystę.

„Visi vyrai, esantys grupėje, tam tikra prasme yra likimo broliai, savo palaikymu, patarimais ir kitais veiksmais padedantys vyrui daug greičiau įveikti problemą, augti, tobulėti – atsigauti socialine prasme“, – pažymėjo klaipėdietis.

„Lietuvoje vis dar vyrauja stereotipinė – neklystančio, neabejojančio, neverkiančio – vyro samprata. Vyrai tarsi privalo visuomet išlikti tvirti, o kreiptis pagalbos ar ją priimti – tarsi silpnumo ženklas. Tačiau iš tiesų pagalbos ieškojimas – tai žmogaus stiprybė, o ne silpnybė“, – priminė D. Docius ir pridūrė, kad statistika rodo per pandemiją išaugus pagalbos ieškančių vyrų skaičiui.