Gydytoja Aina Medzevičienė sako, kad vaikams vabzdžių įgėlimai dažniau sukelia intensyvias vietines reakcijas, kurios itin sujaudina tėvus: „Vaikai reaguoja labiau nei suaugusieji, todėl verta pakalbėti apie tai, kaip vabzdžiai skirstomi ir kurių reikėtų saugotis.“
Vabzdžiai yra skirstomi į kandančius ir geliančius. Geliantys vabzdžiai – nuodingi nariuotakojai, t.y. bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės. Jie atakuoja žmogų gynybiniais tikslais ir žandikauliais suleidžia skausmingus nuodus. Kita vabzdžių grupė – kandantys: tai uodai, mašalai, blakės, utėlės ir kiti. Jie yra nenuodingi, nuodų nesuleidžia, tačiau turi vieną tikslą – pasimaitinti žmonių krauju.
„Nors po nenuodingų vabzdžių įkandimo gali atsirasti vietinių reakcijų, tačiau tik nuodingų vabzdžių įgėlimai gali sukelti ryškias alergines reakcijas – anafilaksiją. Todėl uodo įgėlimo bijoti tikrai nereikia, tačiau su nuodingais nariuotakojais reikia būti atsargiems.
Jeigu įgėlė nuodingieji nariuotakojai (bitės, vapsvos, širšės, kamanės), atsiranda kelių centimetrų odos iškilimas, jaučiamas niežulys, deginimas, patinimas, kurie per kelias valandas praeina, ir tai traktuojama kaip normali odos reakcija.
Retesniais atvejais, kurie dažnesni vaikams, įkandimo vietoje odos iškilimas gali siekti ir 10 cm, patinimas sparčiai didėja 6 valandas ir gali didėti iki 48 val., o praeina po 5 dienų“, – sako gydytoja A.Medzevičienė.
– Kada bičių, vapsvų ir kitų nuodingų nariuotakojų įgėlimai yra ypač pavojingi?
– Ypač pavojinga, jeigu bitė įgėlė burnos srityje, kadangi tinstantys audiniai gali sutrikdyti kvėpavimą, ko labai dažnai išsigąsta tėvai. Tiesa, didelė vietinė reakcija nebūtinai yra siejama su didesne anafilaksijos rizika. Tai reiškia, kad, odai stipriai ištinus, nebūtinai ištiks anafilaksinis šokas. Svarbiausia tokiu atveju išlaikyti ramybę, nepanikuoti ir pašalinti geluonį.
– Kaip teisingai pašalinti geluonį?
– Bitės geluonies negalima traukti pincetu ar pirštais, taip darydami mes galime suspausti geluonį ir išleisti visus jame esančius nuodus po oda. Kad to išvengtumėme, reikia pasinaudoti tvirto plastiko kortele ar bukąja peilio geležtės dalimi. Geluonį traukite švelniai ir atsargiai braukdami kortelės kraštu per odą, ir, jeigu reikia – pakartokite keletą kartų.
Pašalinus geluonį, odą reikia dezinfekuoti ir uždėti šalčio ant įkandimo vietos. Galite traukti tai, ką turite šaldiklyje, įvynioti į rankšluostuką ir dėti ant odos (ant odos niekada nedėkite gryno ledo, kad nenušaltų oda.) Šaltį laikykite 15–20 minučių, tada padarykite 15–20 minučių pertrauką ir po jos tokiais pat intervalais tęskite toliau. Taip per kelias valandas patinimas ir skausmas sumažėja, būklė pagerėja.
Bitės geluonies negalima traukti pincetu ar pirštais, taip darydami mes galime suspausti geluonį ir išleisti visus jame esančius nuodus po oda.
Ką dar galite padaryti? Patepkite pažeidimo vietą vietiniais antihistamininiais vaistais arba išgerkite antihistamininių vaistų, kurie stipriai malšina niežėjimą, odos dirginimą, patinimą, o tai labai svarbu vaikams.
Vaikams labai sunku nesikasyti įgeltos vietos, todėl jie įsisuka į vadinamąjį ydingą niežulio ratą, kai kuo daugiau kasaisi, tuo labiau niežti. Kasymosi metu dar labiau sudirgsta oda, gali pradėti kraujuoti, prasidėti infekcija ir pan.
Įdomus dalykas tai, kad, įgėlusi žmogui, bitė palieka geluonį su nuodų maišeliu ir žūsta. Nuodai skiriasi tol, kol ištuštėja nuodų maišelis arba iki geluonies pašalinimo momento. O širšės ir kamanės bei kiti tokių nuodų maišelių nepalieka ir gali įgelti pakartotinai.
Geliantys vabzdžiai yra pavojingi ir tuo, kad geldami jie išskiria vadinamuosius aliarminius feromonus, sukeliančius dar didesnę skubančių į talką vabzdžių agresiją. Todėl jeigu įgėlė bitė, širšė, vapsva ir pan., reikia kaip įmanoma greičiau bėgti iš tos vietos, nes netrukus susirinks bičių ar vapsvų draugės ir gali stipriai sugelti.
– Jeigu bitė niekada nebuvo įgėlusi, kaip sužinoti, ar nesame alergiški?
– Iš tikrųjų alergologai atlieka specialius tyrimus, tačiau dažniausiai jau po sunkios alerginės reakcijos. Iš anksto atliekamas tyrimas negali atskleisti, kad žmogų gali ištikti anafilaksinis šokas, todėl labai svarbu žinoti, kas tai yra ir ką reikia daryti.
– Papasakokite, kas yra anafilaksinis šokas?
– Anafilaksinis šokas – pati sunkiausia anafilaksijos būklė, neretai ji baigiasi mirtimi. O anafilaksija – tai gyvybei pavojinga sunki alerginė reakcija. Simptomai gali pasireikšti nuo kelių minučių iki kelių valandų po kontakto su alergenu. Labai sunkiais atvejais žmogus per 5 minutes gali mirti, todėl labai svarbu žinoti tuos simptomus ir kaip į juos reaguoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą.
Skirtingo amžiaus žmonėms skirtingi alergenai sukelia anafilaksiją, tai reiškia, kad mažiems vaikams anafilaksija gali pasireikšti dėl kiaušinių ir karvės pieno, vyresniems vaikams ją sukelia riešutai (graikiniai ir žemės riešutai), žuvis, vėžiagyviai, suaugusiems – įvairūs vaistai, antibiotikai, vabzdžių (bičių, vapsvų, skruzdžių) įgėlimai.
Didžiausią riziką patirti anafilaksiją įgėlus vabzdžiui turi suaugę žmonės, o vaikams reikia atkreipti dėmesį į maisto alergenus.
– Taigi, kokie anafilaksinio šoko simptomai?
– Yra keturios organų grupės, kurios gali būti pažeidžiamos anafilaksijos metu: odos, kvėpavimo, virškinimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos. Anafilaksija traktuojama tada, kai pažeidžiamos dvi ir daugiau grupių.
Jeigu žmogus jau patyrė anafilaksiją, patariu visada su savimi turėti adrenalino, galinčio padėti išgelbėti gyvybę.
Odos pažeidimo atveju atsiranda bėrimas, kuris yra stambus, dilgėlinis, iškilus, raudonas, primena išsibarsčiusias grandinėles, labai niežti, būdingas ir ausų spenelių, akių vokų tinimas ir pan. Oda yra pažeidžiama 80 proc. atvejų, ir tai yra gerai, kadangi padeda greičiau susigaudyti, kas nutiko.
Kita sistema, kuri pažeidžiama – tai kvėpavimo sistema, kuriai pažeidimo metu būdingas balso užkimimas, dusulys, triukšmingas įkvėpimas arba iškvėpimas, kosulys, staiga atsiradusi sloga ar nosies užgulimas.
Širdies ir kraujagyslių pažeidimai pasireiškia silpnumu, alpimu, suglebimu, sąmonės netekimu, kraujospūdžio sumažėjimu, gali ištikti pati sunkiausia anafilaksijos forma – anafilaksinis šokas, o tai yra labai pavojinga, nes labai greitai gali baigtis mirtimi.
Virškinimo sistemos pažeidimai – tai pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas. Tačiau ši sistema pažeidžiama rečiausiai, pirmoje vietoje išlieka odos pažeidimai ir likusieji – širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sutrikimai.
Anafilaksija ištinka tuomet, kai pažeidžiamos dvi iš išvardytų sistemų. Pavyzdžiui, žmogų išberia dilgėliniu bėrimu ir jis pradeda dusti, negali kvėpuoti; kitas variantas – staiga prasideda sloga, ir asmuo netenka sąmonės.
Jeigu matote, kad žmogų ištiko anafilaksija, tuomet kuo greičiau kvieskite greitąją pagalbą ir, jeigu yra galimybė, nutraukite kontaktą su alergenu, pavyzdžiui, pašalinkite bitės geluonį, neleiskite valgyti riešutų ir pan. Tada reikia ligonį paguldyti ir pakelti kojas į viršų, taip pat galima duoti antihistamininių vaistų, tačiau šie veikia per silpnai ir per lėtai, kad padėtų nuo anafilaksijos, ūmios alerginės reakcijos. Jeigu žmogus prarado sąmonę ir kvėpavimą, reikia atlikti pradinį gaivinimą.
Geriausias ir greičiausiai veikiantis vaistas – adrenalinas, kuris leidžiamas į šlaunies raumenį, išorinį vidurinį jo trečdalį. Tačiau adrenalinas yra parduodamas su receptu, o reikiamą dozę nustato gydytojas. Po to, kai suleidžiame adrenaliną, jeigu reikia, injekciją galima kartoti po 10–15 min. Lietuvoje jau galima įsigyti paruoštą vartojimui adrenalino autoinjektorių, kuriuo naudotis labai lengva.
Jeigu žmogus jau patyrė anafilaksiją, patariu visada su savimi turėti adrenalino, galinčio padėti išgelbėti gyvybę.
