Kokių medikamentų ir priemonių turėtų būti vasaros vaistinėlėje, pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė.
„Vaistinėlę reikėtų komplektuoti atsižvelgiant į žmogaus ligos istoriją ir gyvenimo būdą. Šiltuoju metų laikotarpiu žmonės daugiau laiko praleidžia miške, prie ežerų, t. y. toliau nuo civilizacijos, todėl būtina pasirūpinti būtiniausių priemonių – tvarsčių ir dezinfekavimo priemonių, vaistų nuo skausmo, virškinimo sutrikimų, taip pat priemonių nuo alergijos“, – sakė vaistininkė Ž.Muzikevičiūtė.
Pasirūpinkime apsauga nuo įgėlimų, nudeginimų ir saulės
Alergija ir sunkiausia jos forma – anafilaksinis šokas – yra vienas grėsmingiausių vasaros negalavimų, pasireiškiančių padidėjusiomis kvėpavimo takų, odos ir virškinamojo trakto, taip pat sisteminėmis jautrumo reakcijomis. Jas gali sukelti sąlytis su augalais, ore tvyrančios žiedadulkės, vabzdžių įgėlimai, maistas. Alergines reakcijas gali išprovokuoti ir saulės spinduliai.
Net pirmoji reakcija į alergeną, pavyzdžiui, bitės įkandimą, gali būti labai audringa. Anafilaksinė reakcija pažeidžia odą, kvėpavimo takus, širdies ir kraujagyslių sistemą, virškinamąjį traktą. Ji pasireiškia staigiu įkandimo vietos, vėliau ir kvėpavimo takų gleivinių tinimu, bėrimu, kvėpavimo sutrikimu, silpnumu, širdies ritmo, regėjimo sutrikimu, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu, traukuliais.
Laiku nesureagavus, bitės įgėlimas kartais gali baigtis net mirtimi, todėl būnant gamtoje reikia nepamiršti tam tikrų atsargumo taisyklių – nevaikščioti basomis po žydinčią pievą, užkandžiaujant atviroje erdvėje atidžiai stebėti, ar ant maisto nenutūpė širšė, bitė, vapsva, nes vabzdžiui įgėlus burnos srityje, pasekmės gali būti iš tiesų drastiškos.
Repelentai, kurie veiksmingai padeda atbaidyti uodus, erkes ir kitus vabzdžius, deja, neveikia plėviasparnių.
„Jei žmogus žino, kad yra alergiškas bičių įkandimui, jo vaistinėlėje privalo būti automatinis injektorius su priešalerginiu vaistu adrenalinu. Adrenalinas padeda suvaldyti anafilaksinę reakciją ir dažnu atveju išgelbsti gyvybę“, – sakė vaistininkė Ž.Muzikevičiūtė.
Laiku nesureagavus, bitės įgėlimas kartais gali baigtis net mirtimi, todėl būnant gamtoje reikia nepamiršti tam tikrų atsargumo taisyklių.
Jeigu žmogus nealergiškas ar tokia reakcija nebuvo pastebėta (itin svarbu iškylaujant gamtoje su vaikais), vaistinėlėje rekomenduojama turėti antihistamininių medikamentų nuo alergijos – geriamų arba tepamų. Šios priemonės padeda numalšinti uodų, muselių ir kitų vabzdžių įgėlimo padarinius – panaikina niežulį, tepamos priemonės šiek tiek atšaldo odą, sumažina patinimą. Labai svarbu slopinti niežulį vaikams, nes jiems sunkiai sekasi nekasyti sukandžiotų vietų, o nukasius iki kraujo, gali kilti ir antrinė infekcija.
Priešalerginės tepamos priemonės padės ir nudilginus augalams arba kilus alerginei reakcijai į saulės spindulius. Paraudusi oda, niežulys, smulkūs į nudilginimą ar uodo įkandimą panašūs bėrimai – tai saulės alergijos požymiai.
„Reikia žinoti, kad jautrumą saulės spinduliams gali padidinti ir žmogaus vartojami vaistai, pavyzdžiui, kontraceptikai, kai kurie kraujo spaudimą reguliuojantys vaistai, antibiotikai, vaistai nuo skausmo, tam tikroms odos ligoms gydyti. Jeigu pasireiškė alergija į saulės spindulius, jos, kaip ir visų kitų alergenų, reikėtų tiesiog vengti. Nealergiškiems žmonėms ilgas buvimas saulėje taip pat sukelia nudegimų, todėl ir vieniems, ir kitiems vasaros vaistinėlėje būtina turėti priemonę, apsaugančią nuo saulės spindulių, ir, žinoma, ją naudoti“, – sakė vaistininkė.
Inhaliatorius padeda tik tuomet, jei jame yra vaistų
Žiedadulkės – dar vienas šiltojo metų laiko alergenas. Jos sukelia kvėpavimo takų alergiją, pasireiškiančią akių perštėjimu, ašarojimu, nosies gleivinės užgulimu, čiauduliu, sloga, kartais net uoslės ar skonio pojūčio praradimu. Sunkiais atvejais kontaktas su alergenu gali išsivystyti į sinusitą, bronchitą, konjunktyvitą ar net bronchinę astmą.
Ž.Muzikevičiūtė atkreipė dėmesį, kad astma sergantiems žmonėms neužtenka turėti paskirtą inhaliatorių, labai svarbu, kad jame būtų vaistų, todėl vartojant tam tikrus inhaliacinius preparatus (dažniausiai gelbstinčius dusulio metu) reikia atidžiai skaičiuoti dozes, o joms pasibaigus, pakeisti inhaliatorių.
Jautrumą saulės spinduliams gali padidinti ir žmogaus vartojami vaistai, pavyzdžiui, kontraceptikai, kai kurie kraujo spaudimą reguliuojantys vaistai, antibiotikai.
Besiskundžiantiems alerginiu rinitu vasaros vaistinėlę reikėtų papildyti ir nosies gleivinę padengiančiu specialiu tepalu arba tirpalu, taip pat izotoniniu jūros vandeniu. Nosies landų praplovimas hipertoniniu jūros vandeniu padeda sergant rinitu bei peršalus, o tai neretai nutinka ir vasarą.
„Vasarą gausu pacientų, sergančių gerklės uždegimu ar kitomis peršalimo ligomis. Jas sukelia skersvėjai, maudynės, gerklę peršalama karštą vasaros dieną vartojant labai šaltus gėrimus. Vasaros vaistinėlėje reikėtų turėti pastilių nuo gerklės skausmo, vaistų peršalimo simptomams malšinti“, – sakė vaistininkė.
Per karščius vartokite daug skysčių ir mineralų
Dar vienas vasaros pavojus – karštis. Jis pavojingas pacientams, kenčiantiems nuo kraujotakos sutrikimų ir širdies ligų. Anot Ž.Muzikevičiūtės, vasarą dėl karščio žmonės dažniau skundžiasi širdies ritmo sutrikimais, mažėjančiu kraujospūdžiu, galvos svaigimu. Gausiai prakaituojant sumažėja skysčio kiekis organizme, netenkama mineralų, tirštėja kraujas, didėja trombų susidarymo tikimybė, kyla infarkto ar insulto pavojus.
Specialistė patarė karštomis dienomis gerti daugiau vandens, taip pat vartoti magnio ir kalio preparatus, kurie svarbūs kraujospūdžiui reguliuoti ir širdies veiklai. Dėl skysčių trūkumo kenčia ir akys – jos sausėja, peršti, todėl vasaros vaistinėlėje rekomenduojama turėti drėkinamųjų akių lašų, o saulėtą dieną akis būtinai reikia pridengti akiniais su UV spindulių filtru.
Negalime pasiimti atostogų nuo lėtinių ligų
„Vasarą žmonės linkę atsipalaiduoti ir mažiau dėmesio kreipti į ligas. Kartais netgi nusprendžia „paatostogauti“ nuo ligos, nevartoja gydytojo paskirtų vaistų. Tai nėra gera praktika. Vėliau jie sugrįžta sirgdami sunkesnėmis ligomis ar patirdami sunkesnių simptomų, todėl namų vaistinėlėje turi būti gydytojo paskirtų vaistų, jie turi būti vartojami reguliariai“, – pabrėžė Ž.Muzikevičiūtė.
Visus pokyčius, susijusius su paskirtų vaistų vartojimu, reikia aptarti su gydytoju. Jei tokios galimybės nėra, būtina pasikonsultuoti su vaistininku, bet jokiais būdais neeksperimentuoti su vaistais ir nerizikuoti sveikata.
Karštuoju metų laiku paaštrėja ir venų problemos, todėl reikėtų pasirūpinti tinkama avalyne, turėti geriamų ir tepamų priemonių venoms. Rekomenduojama nepamiršti kompresijos terapijos priemonių – kojinaičių, pėdkelnių, tamprių.
Higiena padės išvengti žarnyno infekcijų
Vasarą dažniau susiduriama su žarnyno veiklos sutrikimais, kurie gali gerokai sugadinti atostogas. Svarbiausias patarimas būtų laikytis higienos – plauti rankas, uogas, vaisius ir daržoves, gerai iškepti mėsą, gerti tik švarų vandenį. Taip pat labai svarbu jausti saiką valgant uogas ir vaisius, nes per didelis jų kiekis taip pat gali sukelti panašią į alerginę organizmo reakciją.
„Vasaros vaistinėlėje vertėtų turėti gerųjų žarnyno bakterijų, viduriavimą stabdančių vaistų, sorbentų, kurie palengvina toksinų pasišalinimą“, – patarė Ž.Muzikevičiūtė.
