Garsus treneris, „Insanity“ treniruočių programos pradininkas Lietuvoje šiandien gyvena be cigarečių ir alkoholio. Tačiau moksleiviams jis atskleidė, kokie paklydimai nulėmė, kodėl su savo bičiuliais vienoje komandoje jis jau nebežaidžia, nebent mėgėjiškai, bet ne profesionaliai.
Tėčio pavyzdys neužkrėtė
„Esu Ignas Bakėjus, 2 vaikų tėvas, laimingai vedęs vyras“, – taip jis prisistatė moksleiviams.
Savo paskaitą jis pradėjo nuo klausimo: „Kaip manote, ar tėvai su jumis turi daug rūpesčių?“. Salėje rankas pakėlė dauguma moksleivių.
I. Bakėjus paragino moksleivius pasitikėti savo tėvais ir kreiptis į juos ištikus bėdai. Be to, kalbėtis ne tik apie bėdas. Taip pat jis pasiūlė iš tėvų (ne iš draugų) mokytis „supergalių“.
„Mano supergalia – klausyti, visa širdimi atjausti, nuoširdžiai patarti. Tai – empatija. Mano mama tokia yra: ji matė geriančius žmones, labai senus žmones, parkritusius arba prisigėrusios žmones. Ji visuomet jiems padėdavo. Ir pats dabar tai darau, kalbėdamas su visais, kam aktuali ir reikalinga išklausanti širdis, ausys, akys“, – kalbėjo treneris.
I.Bakėjus paragino pasitikėti savo tėvais ir kreiptis į juos ištikus bėdai.
Tuo metu iš tėčio jis gavo kitokią „supergalią“ – geležinę valią. Kažkada, kai I.Bakėjus buvo visai mažas, jo tėtis sudrausmino kiek padauginusį savo tėvą: „Tėti, gal tu jau nustok gerti?“ Tačiau senelis atšovė, kad jei sūnus pats vartoja alkoholį – jam nevalia ir kitų mokyti. Vienintelis pokalbis privertė I. Bakėjaus tėtį mesti vartoti alkoholį ir nė karto daugiau neparagauti. Vis dėlto paauglystėje I.Bakėjui toks tėčio pavyzdys neatrodė „kietas“.
„Nes tiesiog buvau per mažas. Kiek pamenu, tėtis nevartojo alkoholio, o aplinka dažnai traukdavo per dantį, ragindavo išgerti. Bet jis buvo kietas ir tokiems siūlymams gražiai atsakydavo. Argumentuodavo, kad jis vairuoja ir turės visus išvežioti“, – prisiminė pašnekovas.
„Nežiūrėdamas į savo mamą ir tėtį, aš pradėjau ieškoti kitų „superherojų“. Man nerūpėjo geležinė valia ar empatija – reikėjo „kietų“ draugų. Ir aš, žinoma, juos radau. Būdamas 12-os metų aš pirmą kartą parūkiau“, – prisipažino I.Bakėjus.
Svajonė žaisti NBA nuplaukė
Treneris teigia, jog vaikystėje suaugusiuosius matome kaip „superherojus“, todėl visko – blogų įpročių taip pat – mokomės iš jų.
„Bet aš pasirinkau ne tėvų pavyzdį. Aš pasirinkau draugus. Jie sakė: „O, čia tai kieta. Čia tai supergalios.“ Dabar pasakysiu, ko netekau taip pasirinkęs. Turėjau svajonę – tapti NBA žvaigžde, kai buvau vaikas. Visą paauglystę žaidžiau krepšinio akademijoje. Tačiau po to, kai pabandžiau pirmąją cigaretę, netrukus pabandžiau ir alaus. Žaidžiant krepšinį grafikas buvo labai įtemptas: treniruotės, varžybos kituose miestuose. Ta galimybė parūkyti, ar pavartoti alkoholį buvo labai reta, bet ji buvo to (ne)kietumo simbolis“, – prisimena I.Bakėjus.
I.Bakėjus žaidė krepšinį vienoje komandoje su Martynu Pociumi paauglystėje, Linu Kleiza vaikystėje ir su daugeliu kitų garsių šalies krepšininkų. Su Jonu Mačiuliu buvo nuolatiniai varžovai, nes jis atstovavo Kauno, o I.Bakėjus Vilniaus komandai.
Žaidžiant krepšinį grafikas buvo labai įtemptas: treniruotės, varžybos kitose miestuose. Ta galimybė parūkyti, ar pavartoti alkoholį buvo labai reta, bet ji buvo to (ne)kietumo simbolis.
„Tai – mano bičiuliai, su kuriais turėjome labai daug rungtynių. Bet jie pasirinko kitokį kelią. Galbūt jie kažkada kažkur turėjo tokių pat pagundų. Tačiau taip pat jie turėjo didesnę svajonę ir užsispyrimo. Ir jie sugebėjo pasiekti savo tikslą“, – pripažino I.Bakėjus.
I.Bakėjus prisimena, jog tuo metu tėvai net nežinojo apie paklydimus, nes tėvus jis saugojo nuo tokios informacijos. „Buvau pavyzdingas vaikas, tačiau draugai atrodė geriausias pavyzdys, nes su jais praleisdavau daugiausia laiko.“
„Laimei, krepšinis neleido visiškai atitrūkti. Mano paauglystės kiemo draugų, kurie atitrūko, jau nebėra gyvų. Alkoholis, tabakas, narkotikai pražudė juos. Deja, kaip ir daugelį kitų alkoholis pasigrobė ir mano senelį. Mano kelias buvo ir geras, ir blogas. Kodėl geras? Nes aš išmokau savo pamoką. Aš supratau, ką reiškia norėti būti NBA žvaigžde ir ją netapti. Supratau, ką reiškia pereiti tai, ką perėjo mano tėvas ir išsiugdyti „supergalią“, – sakė garsus treneris, kuris alkoholio ir cigarečių visiškai atsisakė būdamas 21-erių metų.
Dėl paauglių priklausomybių kalti suaugusieji
Paauglystėje Igno gyvenime sukosi vakarėliai, draugai, merginos, tačiau vieną dieną jis suprato, jog visa tai nebetenka prasmės.
„Atsisuku į savo šeimą ir pagalvoju: „Manęs taip neauklėjo! Ignai, tai ką tu čia darai?“ Kaip manote, kas man tai pasakė? Mano vidinis balsas. Kaip jau minėjau, iš tėčio paveldėjau geležinę valią. Ir jei pasakau: „Nebegersiu“ – negeriu, pasakau: „Neberūkysiu“ – taip iki šiol darau“, – sakė I.Bakėjus.
Ir jei pasakau: „Nebegersiu“ – negeriu, pasakau: „Neberūkysiu“ – taip iki šiol darau.
Taip pat jis prisipažįsta, jog rūkalai nuolat trukdė sportui – vos pabėgėjęs jis dusdavo, iš nosies pūsdavo neaiškius juodulius. Todėl rūkalus metė dėl sporto, o alkoholį – kad nekiltų pagundų jo gurkštelėjus ir užsirūkyti.
Savo laiką ir energiją I.Bakėjus skyrė kalbėti apie šias problemas su paaugliais, jaunais žmonėmis, jų tėvų amžiaus žmonėmis bei senjorais. Nes jie visi susiję labai stipriai. Iki 90 metų ir gėręs, ir rūkęs senjoras yra labai geras pavyzdys tiems, kurie sako, kad štai jis gėrė rūkė ir taip ilgai gyveno, o va sveikuolis pasimirė 50-ies.
I.Bakėjus atsako – svarbu, kokį pavyzdį šeimai ir visuomenei rodė žmogus, čia yra esmė. Smurtaujantis, nuolat geriantis ir iki 90 metų gyvenęs žmogus nekoks pavyzdys savo šeimos nariams. O kaip jo vaikai, anūkai elgsis? Ir kaip elgsis sveikuolio šeimos nariai, prisiminę, koks sveikas, bet jaunas mirė senelis, kuris sėjo aplink save gėrį ir pozityvą.
„Jei žmonės sako tiesą, mes jais tikime. Tikime širdimi. Tačiau jei jie negyvena taip, kaip jus moko gyventi – jie meluoja. Ir tik todėl yra tiek rūkančių, geriančių paauglių. Nėra ko jų kaltinti. Alkoholio ir tabako reklamų mieste, televizijoje pilna – kas jas ten pakabino?
Suaugusieji. Suaugusieji, kurie jus moko nerūkyti, negerti, bet patys nuėję už kampo tai daro. Jie joks pavyzdys! Ieškokite gerų pavyzdžių, juos kelkite į dienos šviesą, o ne tuos, kurie patys gyvena nesveiką gyvenimo būdą. Todėl kalbėkitės su savo tėvais, klauskite jų, kodėl jie jums sako nevartoti alkoholio, o patys namie kiekvieną vakarą išgeria alaus.
Sakykite, kad jums jau irgi siūlo išgerti, bet jūs norite atsispirti, tačiau jums sunku. Kalbėkite su žmonėmis, klausykite tų, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą, kalba apie tai, kuriems sekasi šeimoje, darbe, o ne tų, kurie nuolat sukasi vakarėliuose. Naktinis gyvenimas atneša tik blogą sveikatą kitą dieną ir ilgainiui sugadiną žmonių sveikatą. Pasakykit jiems tai, kas jums kelia nerimą“, – paragino I. Bakėjus.
Alkoholį palygino su žiurknuodžiais
Treneris pripažino, jog priklausomybių atsisakymas nereiškia, jog tapsi garsus ir turtingas. Tačiau tai leidžia į gyvenimą pažvelgti kitomis akimis.
„Ar taip niekad ir nekyla noras atsigerti alaus?“ – pranešimo pabaigoje neiškentė viena moksleivė.
„Kilo mintis išgerti žiurkių nuodų? Ne? Bet alkoholis – taip pat nuodai. Ir žmonės savanoriškai jį ima ir geria! Moka pinigus, perka brangesnius nuodus, pigesnius. Tiesiog atsiminkite, kad tai yra tas pats. Mano šeimoje žmogus sirgo alkoholizmu ir mes vos jo nepalaidojome. Aš buvau šalia ir visa tai mačiau: gydymo įstaigas, kitus ten esančius žmones, jų tragedijas, mirtis. Tada supratau, kad tikrai niekada nebevartosiu alkoholio“, – atviru prisipažinimu pranešimą užbaigė I. Bakėjus.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
