Grįžus namo po linksmybių ar poilsio gamtoje, pasivaikščiojimo parke atidžiai apžiūrėti save veidrodyje yra būtina. A. Pempės teigimu, erkės dažniausiai įsisiurbia ten, kur odos paviršius ploniausias. „Rizikos zonomis“ pašnekovas įvardija pakinklius, kirkšnis, alkūnes, pažastis, kaklą. „Jos gali įsisiurbti ir į pilvą, nugarą, įvairias kitas kūno vietas“, – priduria pašnekovas. Specialisto teigimu, pavasarį padidėja tikimybė susidurti su erkių nimfomis – jos itin mažos, todėl ir pastebimos sunkiau. Vasarą aktyvios tampa ir subrendusios erkės.
„Įsisiurbusią erkę reikia mechaniškai ištraukti. Prieš traukiant jos nereikia nei tepti, nei sūdyti, nei kaip nors kitaip apdoroti. Reikia suimti kuo plonesniu pincetu kiek įmanoma arčiau odos. Erkę reikia nesukinėjant traukti į viršų. Jei erkė pripampusi, tai rodo, kad ji įsisiurbė ne ką tik. Nesvarbu, kaip tvirtai erkė įsikibusi, ją vis tiek reikia traukti lauk. Jokiu būdu negalima to daryti suėmus pirštais ar kaip nors sukiojant, nes visą jos turinį kartu su užkratu sušvirkšite sau į kraujotaką“, – įspėja „Endemik“ atstovas. Ištraukus erkę įkandimo vietą pakanka patepti elementariu dezinfekciniu skysčiu arba degtine.
Jei baiminatės, kad erkė užkrėsta ir norite kuo greičiau išsklaidyti nerimą, galite kreiptis į specialistus, kurie jums atliks kraujo tyrimus. „Kraujyje ieškoma sukėlėjų genetinės medžiagos – arba erkinio encefalito viruso RNR arba Laimo ligą sukeliančios spirochetų grupės bakterijos DNR. Toks tyrimas yra pakankamai tikslus. Erkinio encefalito atveju kraujo tyrimas turi būti atliktas praėjus 1-3 dienoms po erkės įsisiurbimo. Laimo ligos atveju tyrimas daromas 3-5 dieną po erkės įsisiurbimo. Taigi trečią dieną galime paimti kraują ir paieškoti abiejų sukėlėjų genetinės medžiagos. Tada žinosime, ar sukėlėjas rastas ar ne“, – tyrimo esmę apibūdina A. Pempė. Kadangi po erkės įsisiurbimo jokios profilaktikos nuo šių ligų nėra, netgi atlikus kraujo tyrimus gydymo pagreitinti nepavyks.
Jei ligos sukėlėjas randamas, pirmąjį mėnesį savo sveikatos būklę reikia stebėti labai atidžiai. Jei pasireiškia karščiavimas, galvos skausmas, kaulų laužymas, raumenų skausmai (ypač kaklo), pykinimas, vėmimas, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. „Gali būti diagnozuotas erkinis encefalitas ir būsite paguldyti į ligoninę, kur jus gydys simptomiškai“, – sako specialistas.
Jei įkandimo vietoje atsirado raudona dėmė, kuri didėja ir plinta – tai Laimo ligos požymis. „Ši liga gydymui pasiduoda. Su ja kovojama antibiotikais. Pasitaiko atvejų, kai liga pereina į lėtinę formą, tada gydymas bus ilgesnis. Kai kurie gydytojai aptikus užkratą siūlo suvartoti profilaktinę antibiotikų dozę, tačiau tai nelabai veikia. Gydymas efektyvesnis atsiradus simptomams“, – dėsto A. Pempė.
Paklaustas, ar dažnai žmonės kreipiasi į gydytojus, kad šie ištrauktų įsisiurbusį gyvį, pašnekovas šypteli: „Po savaitgalio, pirmadieniais, koridoriuose sėdi daugybė žmonių – vieni atsineša erkes, kiti prašo jas ištraukti“. Visgi laukti pirmadienio pašnekovas nepataria. Jei erkę aptinkate dar būdami gamtoje, nedelsdami ją pašalinkite turimomis priemonėmis.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt
LT/ENC/0059/16
