N.Žimanto maratonas „Twitch“ kanale sulaukė daugiau nei 100 tūkst. peržiūrų, gyvai transliaciją stebi pusantro tūkstančio žaidimų entuziastų. Tiesa, tėvai žaidėjo sumanymu nesidžiaugia. Ir ne be reikalo.
Lietuvis sako žaidimų metu negeriantis kavos ar energetinių gėrimų – energijos gauna gerdamas daug skysčių, reguliariai ir tinkamai maitindamasis.
Tačiau keturios paros be miego – ekstremalus išbandymas bet kokiam organizmui.
Psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė prisimena mokslininkų atliktą tyrimą, kuris atskleidė, kad žmogui nemiegant kelias paras visų pirma nukenčia jo trumpalaikė atmintis ir dėmesio koncentracija. Žmogus pradeda painiotis ir klysti elementariuose kasdieniniuose dalykuose. Gali užmiršti net savo pavardę.
„Eksperimento dalyvis po savo iššūkio miegos daug daugiau, nes organizmas bandys atsiimti miego trūkumą. Patarčiau jam saugotis virusų ir ligų, nes, tikėtina, per šias dienas turėtų nusilpti jo imunitetas, mat nepailsi ne tik kūnas, bet ir psichika“, – kalbėjo G.Petronienė.
Gali ištikti psichozės priepuolis
Po keturių bemiegių parų N.Žimantas turėtų jaustis pakylėtas, nes kompiuteriniai žaidimai energizuoja.
„Tačiau vėliau turėtų prasidėti lengvo depresinio fono duobė: žmogus jaučiasi mieguistas, pažemintos nuotaikos, be minčių, noro bendrauti. Tai gali trukti apie dvi savaites, – svarsto specialistė ir pasidalija pavyzdžiu iš darbo praktikos. – Kai dirbau psichiatrinėje ligoninėje, turėjau pacientę, kuri per karščius nevalgė ir nemiegojo apie penkias ar šešias dienas. Todėl jai prasidėjo psichozė. Jei žmogaus psichika trapi, penkios nemiegotos paros gali pasibaigti laikinu psichozės priepuoliu. Tai nereiškia, kad žmogus susirgs šizofrenija, tačiau vaidentis jam gali pradėti.“
G.Petronienė pateikia iliustratyvų pavyzdį. Tarkime, penkias dienas nuo ryto iki vakaro slidinėjate kalnuose. Kas nutinka po to?
„Vairuoji automobilį ir atrodo, kad reikia daryti posūkius. Po kompiuterinių žaidimų maratono irgi turėtų būti panašus liekamasis efektas: ta veikla, situacijos ir herojai stipriai įsirėš į smegenis, į psichiką. Prireiks laiko iš šios būsenos išsivaduoti“, – prognozuoja psichologė.
Eksperimentų padarinius nutyli
N.Žimanto sau mestas iššūkis gali sužadinti paauglių susidomėjimą ir norą tai išbandyti patiems. Tačiau G.Petronienė tai vadina totalia savidestrukcija – kaip cepelinų valgymo ar alaus gėrimo varžybas.
Stresas organizmui kartais išeina į naudą, tačiau jis turi būti prasmingesnis.
„Visuomenei tokie eksperimentai galėtų būti naudingi nebent tuo atveju, kai žmogus sutiktų bendradarbiauti su mokslininkais ir leistųsi patyrinėjamas. Kraštutinėse situacijoje, pavyzdžiui, kai žmogus nusprendžia išgyventi negyvenamoje saloje, jis ko nors naujo išmoksta, tai padeda apie save sužinoti naujų dalykų.
Pastarasis eksperimentas man neatrodo tas, iš kurio būtų galima ko nors išmokti. Stresas organizmui kartais išeina į naudą, tačiau jis turi būti prasmingesnis. Žmonės dažniausiai nutyli tokių eksperimentų padarinius, kurie baigiasi ligomis, depresijomis ar fobijomis“, – svarsto G.Petronienė.
