77 metų Leonas Narbutis storosios žarnos vėžį įveikė prieš ketverius metus. Ligą daugybę metų išeivijoje gyvenęs vyras užčiuopė pačioje jos pradžioje.
„Pirmiausia pastebėjau kraują ir sunerimau, tačiau iš pradžių nieko nesiėmiau. Tačiau po dviejų savaičių situacija nepagerėjo, todėl kreipiausi į gydytoją ir ji rekomendavo atlikti kolonoskopiją“, – prisiminė L.Narbutis.
Tyrimų rezultatai nebuvo džiuginantys – medikai diagnozavo I stadijos storosios žarnos vėžį ir pasiūlė nedelsiant operuotis.
„Iki tol niekada nebuvau gulėjęs ant operacinio stalo, tačiau svarstymams ir abejonėms neturėjau laiko – viskas įvyko žaibiškai. Po savaitės jau buvau išoperuotas. Maniau, mane pjaustys, o išgręžė tik keturias skylutes“, – šypsojosi ligą nugalėjęs vyras.
Maniau, mane pjaustys, o išgręžė tik keturias skylutes.
Jis bijo ir pagalvoti, kas nutiktų, jei pirmuosius ligos ženklus būtų ignoravęs – vėžinės ląstelės galėjo persikelti į kitus organus. Tada gydymas truktų ilgiau, o pasveikimo perspektyvos galbūt nebūtų tokios šviesios.
„Kilus įtarimų, nepabūgau tirtis, ieškoti priežasčių: jei yra kalnas, reikia į jį lipti. Žmogus turi jaustis savo kūno šeimininku, – tarsi drąsindamas kalbėjo L.Narbutis ir nepraleido progos padėkoti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojams. – Turiu pažįstamų JAV, susidūrusių su ta pačia liga. Jų gydymas nė kiek nesiskyrė nuo maniškio, todėl minčių kreiptis į užsienio specialistus neturėjau – visiškai pasitikėjau Lietuvos medicina.“
Atsiliekame nuo ES vidurkio
Žarnyno vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Vėžio registro duomenimis, kasmet diagnozuojama daugiau nei 1600 naujų ligos atvejų.
Lietuvoje susirgimai žarnyno vėžiu užima trečią vietą tarp susirgimų visais piktybiniais navikais, o mirtingumas nuo šios ligos yra antras pagal dažnumą – netenkama maždaug 1000 pacientų per metus. Žarnyno vėžys vadinamas civilizacijos liga, nes daugiausiai sergančiųjų yra išsivysčiusiose šalyse.
Klastinga ligos eiga lemia tai, kad žarnyno vėžys dažnai aptinkamas jau išplitęs arba metastazavęs į kitus organus. I ir II stadijos kolorektalinio vėžio Lietuvoje diagnozuojama mažiau nei 50 proc.
„Todėl išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje yra truputį prastesni už Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Priežasčių daug – ligos užleistumas, kai diagnozės nustatoma vėlesnėse stadijose, specifinių tyrimų prieinamumas ir pan.“ – aiškino Onkologijos instituto direktorius prof. Narimantas Evaldas Samalavičius.
 |
| Narimantas Evaldas Samalavičius |
Trūksta ir įrangos, ir specialistų
Užbėgti žarnyno vėžiui už akių labiausiai padeda įvairūs profilaktiniai tyrimai – nuo slapto kraujo išmatose testo iki kolonoskopijos. Tai rekomenduojama atlikti 50–tį peržengusiems vyrams ir moterims.
Geriausiai diagnozuoti ikivėžines žarnyno ligas gelbsti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kol kas veikianti keturiose šalies apskrityse: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Dalyvauti programoje gali kiekvienas 50–74 metų gyventojas.
„Slapto kraujo išmatose testas labai paprastas – veikia analogiškai kaip nėštumo testas. Tose apskrityse, kur veikia ankstyvosios diagnostikos programa, testą pacientams nemokamai duoda šeimos gydytojas. Jei testo rezultatai parodo slaptąjį kraują, kurio plika akimi nepamatytume, pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą, atliekama kolonoskopija, jeigu reikia, paimama biopsijos medžiaga“, – pasakojo N.E.Samalavičius.
Ligonių kasos sako, kad finansavimo užtektų dar dviems apskritims, tačiau pirmiausia reikia, kad jos pasiruoštų. Kas iš to, kad žmogus atliks testą, o kolonoskopijos tyrimo negaus.
Jis pažymėjo, kad teigiamas testo rezultatas dar nereiškia, jog žmogus serga žarnyno vėžiu. Tokia diagnozė patvirtinama tik 6 proc. testą atlikusių žmonių, likusiai daliai kraujo pėdsakų aptinkama dėl kitų žarnyno negalavimų.
„Tuose regionuose, kur prevencijos programa nevyksta, testą, kainuojantį ne daugiau nei dešimt litų, galima nusipirkti vaistinėse. Nebūtina laukti 50–ties metų, jei žmogus turi įtarimų ar priklauso rizikos grupei, nes žarnyno vėžiu sirgo giminaitis ar pan.“ – rekomendavo Onkologijos instituto vadovas.
Ankstyvosios diagnostikos programa, prasidėjusi 2009–aisiais, visos šalies nepadengia todėl, kad didžiumoje apskričių kolonoskopijos prieinamumas yra labai žemas – trūksta ne tik įrangos, bet ir specialistų.
„Ligonių kasos sako, kad finansavimo užtektų dar dviems apskritims, tačiau pirmiausia reikia, kad jos pasiruoštų. Kas iš to, kad žmogus atliks testą, o kolonoskopijos tyrimo negaus – suteiksime jam nerimo ir kančių“, – svarstė N.E.Samalavičius.
Onkologiniams pacientams eilių nėra
Medikai pabrėžia, kad laiku pastebėtas žarnyno vėžys yra vienas sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų, todėl šio vėžio diagnozė – jokiu būdu ne mirties nuosprendis.
Jei žarnyno vėžys nustatomas esant I stadijai, jis chirurgiškai pagydomas iš esmės 100 proc. Sergančiųjų II stadijos storosios žarnos vėžio pooperacinis išgyvenamumas siekia 80–90 procentų.
„Imant šias dvi stadijas kartu, išgijimo tikimybė yra apie 75 proc., kitaip tariant, trys iš keturių pacientų visiškai pasveiksta“, – tikino N.E.Samalavičius.
Vėlesnėse stadiose rodikliai prastėja, tačiau pasitelkus šiuolaikines medicinos priemones esą net III stadijos vėžį galima išgydyti trečdaliui ligonių.
Ligos valdymui šiandien labai svarbi ir radiologinė diagnostika, leidžianti išsamiai įvertinanti ligos išplitimą bei nustatyti tikslią diagnozę. Šalia įprastų ultragarsinio ar rentgeninio tyrimo metodų naudojama kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas, kolonoskopija ir, jeigu yra būtinybė, virtualioji kolonoskopija.
„Onkologiniams pacientams eilių nėra: jei onkologinis pacientas šiandien paskambintų į institutą, vizito pas specialistą jis nelauktų ilgiau nei savaitę. Eilės susidaro tuo atveju, kai pacientai ne onkologiniai, pavyzdžiui, jauna moteris turi tam tikrą sukietėjimą krūtinėje. Manoma, kad tai yra mastopatija. Tai – nepavojinga būklė, todėl jai eilė bus“, – aiškino profesorius.
Pažangiausias gydymas – ne visiems
Onkologijos instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė atkreipė dėmesį, kad reikiamą gydymą gauna visi pacientai: „Vaistų prieinamumas Lietuvoje pakankamai geras, turime daugelį preparatų, kurie vartojami ES šalyse ir JAV. Tiesa, užtikrinti pažangiausią gydymą 100 proc. visiems pacientams negalime, todėl atlikdami specifinius tyrimus atrenkame būtent tuos ligonius, kuriems gydymas būtų efektyviausias – galime nustatyti, kuriam gydymui liga bus jautri, o į kurį nereaguos. Turimą vaistų arsenalą stengiamės paskirstyti kuo optimaliau.“
Onkologiniams pacientams eilių nėra: jei onkologinis pacientas šiandien paskambintų į institutą, vizito pas specialistą jis nelauktų ilgiau nei savaitę.
Medikams dažnai tenka taikyti kompleksines gydymo priemones: chirurgiją, chemoterapiją (intraveninę ir tabletėmis), radioterapiją ir net biologinę terapiją.
„Tai – naujos kartos gydymo metodas, kai skiriami vaistai, tikslingai veikiantys tik navikinę ląstelę. Taip labiau apsaugomi kiti organizmo audiniai, sukeliama mažiau šalutinių reiškinių. Dėl medicinos pažangos net esant išplitusiai ligai paciento gyvenimą galime pratęsti keleriems metams. Be to, tokiu atveju didžiulį dėmesį skiriame paciento gyvenimo kokybei, nes suprantame, kaip svarbu, kad ligonis kuo daugiau laiko praleistų su savo artimaisiais“, – kalbėjo E.Baltruškevičienė.
Emocinei būklei – streso termometras
Iš viso Lietuvoje kasmet nustatoma 16000 naujų onkologinių susirgimų atvejų. Trečdalis visuomenės – apie 800000 žmonių, gyvena su onkologine liga.
Emocinė įtampa, stresas, baimė, nežinomybė, pyktis ir amžinas klausimas „kodėl man“ – būdingiausi sunkios ligos palydovai.
Sekant Vakarų Europos ir JAV pavyzdžiu, ir Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama psichologinei onkologinių pacientų pagalbai. Nuo praėjusių metų Onkologijos instituto pacientai savo dvasinę savijautą gali įvertinti streso termometru. Sunkiausiai su liga susitaikantiems pacientams padeda institute dirbantys trys psichologai ir socialinė darbuotoja.
„Rūpinamės psichologiniu, dvasiniu ir socialiniu vėžio aspektais. Tikroji ligos įveika reiškia sugebėjimą gyventi pilnavertį gyvenimą su liga, net jei ji progresuoja. Savo praktikoje, konsultuodama pacientus, dažnai matau nepaprastai stiprių žmonių. Kai kada liga atskleidžia tokių žmogaus charakterio savybių, kurių jis neįtarė turįs, iš ligonio galima labai daug ko išmokti. Būna, kad pacientas laikosi tvirčiau nei jo artimieji“, – kalbėjo gydytoja psichiatrė psichoterapeitė dr. Giedrė Bulotienė.
Pasak jos, svarbiausia, kad žmonės, kilus įtarimų, išdrįstų pasitikrinti sveikatą. Pastebėta, kad baimė išgirsti nepalankią diagnozę – viena iš dažniausių nesilankymo pas gydytojus priežasčių: „Įtarimai turėtų paskatinti tikrintis. Visgi pasitaiko atvejų, kai žmonės tik dar ilgiau delsia. Tokiu atveju baimės jausmas ne tik nedingsta, bet auga. Ši būsena gali sveikatai dar labiau pakenkti. Deja, diagnozė žmonėms dažnai asocijuojasi su paskutiniąja, tačiau taip tikrai nėra.“
Nauda didesnė nei išlaidos
Iš viso per trejus Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymo metus testas dėl slapto kraujavimo buvo atliktas 271 396 asmenims, iš jų 19 455 testas buvo teigiamas. 12 864 pacientams buvo atlikta kolonoskopija. Iš 4251 atliktos kolonoskopijos biopsijos nustatyti 399 storosios žarnos vėžio atvejai, rasti 3535 kiti pakitimai, dėl kurių buvo imtasi reikiamų gydymo priemonių.
2009 m. programai įgyvendinti buvo skirta 1,5 mln. litų, 2010 m. – 3,7 mln. litų, 2011 m. – 3,1 mln. litų, 2012 m. – 4,9 mln. litų. 2013 m. programai įgyvendinti planuojama skirti 6,9 mln. litų.
Preliminariais skaičiavimais, programos ekonominė nauda siekia daugiau nei 14 mln. litų ir gerokai viršija programos įgyvendinimui skirtas išlaidas.
Valstybinės ligonių kasos inf.
