Gluminanti slaugytojos replika
Išrašomas iš ligoninės pacientas gavo telefono numerį, kuriuo būtų galima pasiteirauti apie sraigtus. Skambinti nurodyta trečiadieniais – R.Gudo darbo valandomis.
Žmonės mašinas nusiperka, jūs nusipirksite sraigtus.
„Tačiau su pačiu profesoriumi nė karto nepavyko pasikalbėti – nuolat atsiliepdavo slaugytoja. Kartą, vėl išgirdusi mano klausimą apie sraigtus, ji replikavo: „Žmonės mašinas nusiperka, jūs nusipirksite sraigtus.“ Žinote, aš irgi esu slaugytoja, tačiau taip pasakyti žmogui sau neleidžiu“, – svarsto D.Janavičienė.
Supratusi, kad trečiadieniniai skambučiai nieko neduos, moteris susisiekė su Valstybinės ligonių kasos atstovais. Iš jų išgirdo, kad priemonės, reikalingos ortopedijos ir traumatologijos srities operacijoms, yra kompensuojamos ir turi būti nemokamos: „Nebent norėtume geresnių – tada tektų apmokėti kainų skirtumą.“
Padėtis – be išeities?
D.Janavičienė pasijuto aklavietėje – ką daryti toliau? „Man patarė kreiptis į Kauno klinikų vadovybę. Gerai – skambinu generaliniam direktoriui. Tačiau sekretorė paaiškino, kad jis atostogauja. Laukiu, kol grįš. Grįžo – vėl skambinu. Bet manęs prie jo vis neprileidžia: vadovas užimtas, neturi laiko. Paprašiau, kad užregistruotų galimą pokalbio laiką, nes atvykti iš Akmenės į Kauną negaliu. Išgirdau, kad direktorius sraigtų klausimo nesprendžia“, – pasakoja D.Janavičienė ir prisipažįsta esanti neviltyje.
Sūnui – vis blogiau, o, kaip jam padėti, moteris neišmano.
„Nežinau, nei kur dar kreiptis, nei ką daryti. Noriu aiškumo ir noriu padėti vaikui. Deja, pinigų mokėti už sraigtus tikrai neturiu. Jei lieptų susimokėti, bet paskui išlaidas kompensuotų, pasiskolinčiau, iš po žemės iškasčiau, bet apie pinigų grąžinimą niekas nekalba“, – apgailestauja.
Norėjo, kaip geriau
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė pažymėjo, kad traumatologijos ortopedijos priemonėms įsigyti 2014 metais VLK paskirstė 970,2 tūkst. eurų. Šiemet per teritorines ligonių kasas skirta tokia pati suma.
Jei lieptų susimokėti, bet paskui išlaidas kompensuotų, pasiskolinčiau, iš po žemės iškasčiau, bet apie pinigų grąžinimą niekas nekalba.
„Reikia paminėti, kad Kauno klinikos yra viena iš daugiausia lėšų gaunančių gydymo įstaigų“, – sakė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.
Ji pabrėžė, kad VLK, siekdama užtikrinti, kad ligoninėse gydomus pacientus greičiau pasiektų operacijoms reikiamos priemonės, nuolat inicijuoja vis daugiau pakeitimų, kurie leistų kiek galima labiau sutrumpinti medicinos prekių kelią į gydymo įstaigas. Todėl vis daugiau priemonių patikima įsigyti pačioms gydymo įstaigoms.
Pernai joms suteikta dar daugiau galimybių pačioms įsigyti visas jų atliekamoms ortopedijos ir traumatologijos srities operacijoms reikalingas priemones, pavyzdžiui, specialius siūlus, varžtelius, sraigtelius.
„Tai reiškia, kad pacientas neturi savo lėšomis šių priemonių įsigyti. Juk tam ir yra PSDF lėšos. Pacientui primokėti gali reikėti nebent tada, kai jis nori brangesnių priemonių nei yra perkamos gydymo įstaigoje. Tačiau tik skirtumą, o ne visą kainą, – aiškino VLK atstovė ir paragino pacientus būti budrius, kritiškus ir nenuleisti rankų. – Jei nepavyksta rasti bendros kalbos vienoje gydymo įstaigoje, pacientas turi teisę rinktis kitą, nors ir kitame mieste.“
Konkursas trunka jau pusmetį
Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas prof. Alfredas Smailys pasakojo, kad klinikose per metus atliekama apie 350–380 kelių raiščių operacijų, kurioms naudojami sraigtai.
Vieno sraigto kaina siekia 150 eurų, paprastai pacientui operacijos metu reikia mažiausiai 2 sraigtų.
Šiuo metu Kauno klinikose VLK lėšomis kompensuojamų sraigtų nėra, nes nuo praėjusių metų, pasikeitus šių priemonių įsigijimo tvarkai, ligoninė sraigtus turi pirkti pati. Viešųjų pirkimų konkursas, kurio parengiamieji darbai prasidėjo praėjusių metų lapkritį, dar nesibaigė, bet esą jau pasiekė finišo tiesiąją ir turėtų baigtis artimiausiomis savaitėmis. Tada bus galima sudaryti sutartis su tiekėjais.
Tretinio lygio ligoninė turi įsigyti sudėtingesnių konstrukcijų sraigtų, todėl pirkimo procesas trunka ilgiau.
„Į Kauno klinikų ortopedus traumatologus dažniausiai kreipiasi pacientai, kurių patirtos traumos yra itin sudėtingos, kuriems jau anksčiau atliktos operacijos, todėl standartinės priemonės nebetinka. Tretinio lygio ligoninė turi įsigyti sudėtingesnių konstrukcijų sraigtų, todėl pirkimo procesas trunka ilgiau“, – aiškino A.Smailys.
Ortopedijos traumatologijos klinika turi planinių operacijų laukiančių pacientų kontaktinius duomenis ir pacientai apie įsigytus sraigtus bus informuoti eilės tvarka.
