„Man kartais sudėtinga suprasti, kaip sąmokslo teorijų mėgėjai nemato akivaizdžių pavyzdžių, jog su vakcinomis susiję mitai yra gryna klastotė, – stebėjosi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė.
15min prašymu mokslininkė sutiko panagrinėti 9 mitus, kuriuose pateikiama klaidinanti informacija apie vakcinas.
- Gripas tėra peršalimas, nuo jo lengvai pasveikstama gydantis arbatomis ir tikrai nemirštama.
„Dauguma žmonių nuo gripo iš tiesų nemiršta. Statistiškai žiūrint mirtingumas nuo šios ligos ir jos sukeltų komplikacijų nėra didelis. Bet, jeigu labai daug žmonių užsikrečia gripu, mirtingumo skaičius iš karto šokteli. Ką mes, Lietuvoje, turėjome 2019 m. sezoną, kai nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė daugiau nei 20 žmonių“, – sakė prof. A.Žvirblienė. Pasak jos, gripo virusai būna labai skirtingi – kiekvieną sezoną jo kamienas skiriasi, nes šie virusai linkę mutuoti.
„Labai dažnas atvejis, kai gripo virusai apsikeičia vienas su kitu genomo fragmentais. Pavyzdžiui: paukščių arba kiaulių gripo virusai susimaišo su žmogaus gripo virusu. Todėl tie pokyčiai būna labai ryškūs – tiesiog kiekvieną sezoną atklysta labai pakitęs gripo virusas. Grįžtant prie teiginio, kad gripo atveju nėra sukėlėjo (viruso) ir tai esą tiesiog peršalimas, norėčiau paklausti: tai kas yra peršalimas? Juk slogos – irgi yra visokiausių virusų (rino virusų, nekenksmingų koronavirusų, kurių mūsų aplinkoje buvo seniai) sukeltos ligos. Taigi, visais atvejais ligos sukėlėjas yra, tik vienais atvejais – mažiau kenksmingas, kitais – labiau pavojingas“, – teigė mokslininkė.
Visais atvejais ligos sukėlėjas yra, tik vienais atvejais – mažiau kenksmingas, kitais – labiau pavojingas.
- Vakcinos mažiau veiksmingos vyresnio amžiaus žmonėms – todėl jiems nėra tikslo skiepytis, geriau tiesiog vengti užsikrėsti, stiprinti organizmą.
Pasak prof. A.Žvirblienės, šiame mite yra tiesos. „Vyresnio žmogaus imuninė sistema blogiau atsako į naujus antigenus, tarp jų – ir ligų sukėlėjus. Mes tai matome ir pagal COVID-19 pandemijos situaciją: vyresni žmonės sunkiau serga, jiems yra didesnė rimtų komplikacijų grėsmė. Lygiai tas pats stebina ir su gripu – vyresnio amžiaus žmonėms ši liga pavojingesnė nei vaikams ar jaunimui“, – kalbėjo mokslininkė.
Būtent dėl to labai svarbu pasirūpinti, kad vyresnio amžiaus žmonės pasiskiepytų, o ne tikėtis, jog virusais jie neužsikrės. „Nuolat gyventi visiškai izoliavusis neįmanoma, todėl vakcinos – vienintelė alternatyva senjorams, norintiems išvengti rimtų virusinių ligų ir jų komplikacijų“, – teigė pašnekovė.
- Sveikam žmogui vakcinos nereikalingos – jas sėkmingai galima pakeisti fiziniu aktyvumu, subalansuota mityba ir homeopatiniais ar žoliniais vaistais. Taip sustiprintas imunitetas sugebės apsaugoti organizmą nuo bet kokių infekcijų.
Aptardama šį mitą, profesorė pasiūlė sugrįžti 200 metų atgal ir panagrinėti tuo metu egzistavusių ligų atvejus. „Tuomet infekcinėmis ligomis sirgo ir nuo jų mirė tiek turtingiausios šeimos, kurios labai gerai maitinosi, tiek neturtingos, kurios gyveno skurdžiai, bet galbūt kitaip sveikatinosi – grūdinosi ar pan. Nepaisant to, ar tu buvai skurdžius, ar turtuolis, buvo visiškai įprasta, kad šeimose nuolat miršta vaikai nuo infekcinių ligų. Mirtį atnešdavusios ligos buvo pačios įvairiausios: nuo difterijos iki raupų“, – pasakojo pašnekovė. Anot jos, tokias istorijos pamokas pamiršome, nes jau kurį laiką gyvename santykinai saugiame pasaulyje. Pasaulyje, kuriame yra vakcinos.
„Nieko naujo nepasakysiu, bet būtent skiepai padėjo išvengti tokios baisios nelaimės kaip vaikų mirtys nuo infekcinių ligų. Jos ypač buvo pavojingos kūdikiams ir mažiems vaikams. Žinoma, šeimose vaikų būdavo daugiau – ne vienas ar du. Tačiau tai fakto nekeičia – vaiko mirtis yra siaubinga patirtis, nėra lengviau, ar šeimoje vienas, ar šeši vaikai“, – sakė prof. A.Žvirblienė.
Ji priminė, kad vakcinos ir dabar yra vienintelis būdas išvengti tokių baisių ligų kaip difterija, kokliušas. „Jei kokliušu suserga kūdikis, jis tiesiog dūsta… Tai yra labai sunkios ligos, kurių diagnozė kūdikiui ir mažam vaikui kartais yra mirties nuosprendis. Paskiepijus atsiranda galimybė savo vaikus apsaugoti“, – kalbėjo pašnekovė.
Būtent skiepai padėjo išvengti tokios baisios nelaimės kaip vaikų mirtys nuo infekcinių ligų.
Sveiką gyvenimo būdą propaguojantiems žmonėms mokslininkė priminė, kad net stiprus imunitetas nėra visagalis. „Šią žiemą matėme daug sveikuolių, kurie maudėsi eketėse. Tačiau asmeniškai aš žinau ne vieną atvejį, kai susirgę koronavirusu net ir daug metų sveikai gyvenę sportiški žmonės, deja, bet atsidūrė reanimacijoje“, – atkreipė dėmesį profesorė.
- Skiepas suveikia iškart, todėl nebereikia saugotis – tave apsaugo susiformavę antikūnai.
„Šiame mite taip pat yra dalis tiesos. Vakcinuojant nuo kai kurių ligų jau po pirmos dozės gaunama apsauga. Pavyzdžiui, kombinuota vakcina nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) pirmą kartą skiepijama, kai vaikui būna apie 1,5 m. Antroji dozė reikalinga tik po kelerių metų – pradedant lankyti mokyklą. Laikotarpis po pirmos vakcinos yra saugus. Tačiau, norint užtvirtinti imuninį atsaką ir padaryti jį ilgalaikį, reikia antros vakcinos dozės“, – kalbėjo mokslininkė.
Vis dėlto svarbu suvokti, kad po vakcinavimo organizmo apsauga susiformuoja tikrai neiškart. Reikia mažiausiai savaitės (o kai kurių vakcinų atveju – ir ilgesnio laiko), kad imuninė sistema būtų sužadinta.
Reikia mažiausiai savaitės (o kai kurių vakcinų atveju – ir ilgesnio laiko), kad imuninė sistema būtų sužadinta.
„Tam, kad išjudintum ląsteles, užtrunka laiko. Ir tai tikrai nėra viena ar dvi dienos – mažiausiai savaitė. Tyrimai rodo, kad nuo vakcinavimo praėjus keliolikai dienų nemaža dalis pasiskiepijusių žmonių įgyja dalinį atsparumą ligos sukėlėjui. Vėliau, kaip jau minėjau, jį reikia užtvirtinti papildoma vakcinos doze, kad apsauga būtų ilgalaikė“, – pastebėjo VU Gyvybės mokslų centro atstovė.
- Vakcina veikia kaip placebas: iš esmės mes tiesiog patikime, kad pasiskiepijus rizika susirgti infekcinėmis ligomis yra mažesnė nei nesiskiepijus, dėl to ir nesergame.
„Jeigu mūsų protas toks galingas, tai kodėl mes vis dėlto sergame?“ – reaguodama į šį mitą juokėsi pašnekovė. Anot mokslininkės, vakcina – ne užkalbėtas vanduo, kuris galbūt ir turi placebo poveikį.
„Vakcinų paskirtis yra labai aiški: sužadinti specifinį atsaką būtent prieš konkretų ligos sukėlėją. T. y. viena ar kita vakcina sukuriama ir ja skiepijama tam, kad apsisaugotum nuo būtent tos ligos. Plataus veikimo vakcinų nėra“, – sakė prof. A.Žvirblienė.
- Vakcinos reikalingos tik daug keliaujantiems, ypač – į egzotiškus kraštus, kuriuose plinta mūsų kraštams nebūdingos ligos.
Mokslininkė sutiko, kad gyvenant Lietuvoje ir nekeliaujant į egzotiškas šalis skiepų nuo kai kurių ligų tikrai nereikia. „Pavyzdžiui, skiepas nuo geltonojo drugio tikrai nereikalingas, jeigu planuojate keliauti tik po Europą. Paprastai tos vakcinos, kurios yra numatytos vaikų skiepų kalendoriuje, yra vietinės, t. y. plinta ir pas mus bei kelia grėsmę“, – kalbėjo pašnekovė.
- Negalima skiepytis nėštumo metu – taip elgdamiesi rizikuojate netekti vaisiaus arba jam pakenkti.
Pasak prof. A.Žvirblienės, šiuo klausimu yra įvairių nuomonių. „Aš pati neturiu vienareikšmės nuomonės. Todėl kad nėštumas yra ypatinga būsena. Jo metu imuninė sistema keičiasi: vienokia būsena yra pirmame nėštumo trimestre, kitokia – per vidurį, dar kitokia nėštumo pabaigoje. Nėštumo metu dažnai net autoimuninės ligos prislopsta. Tai vėlgi rodo, kad imuninė sistema nėštumo metu veikia kitaip. Kad tai suvoktume, turime suprasti, kad nėštumo metu imuninė sistema veikia taip, jog vaisius, kuris motinos organizmui yra visuomet genetiškai svetimas, nebūtų atmestas. Todėl veikia tam tikri imuninės tolerancijos mechanizmai“, – pasakojo mokslininkė ir pridūrė, kad jos asmenine nuomone, jei tik įmanoma, nėštumo metu bet kokios intervencijos nėra labai pageidautinos.
Vis dėlto yra visai priešinga nuomonė, teigianti, jog vakcinos nėštumo metu yra labai svarbios, siekiant apsaugoti ne tik motiną ir vaisių. Ir ne tik nėštumo metu, bet jau kūdikiui gimus. „Šios nuomonės šalininkai teigia, kad susiformavusius antikūnus motina jau per placentą perduoda kūdikiui ir savo gyvenimo pradžioje jis būna apsaugotas“, – sakė pašnekovė.
Anot mokslininkės, idealiausias variantas – kai planuojant nėštumą moteris iš anksto gauna reikiamą vakciną nuo pavojingų infekcinių ligų.„Verta išsiaiškinti ir esant poreikiui atnaujinti tokius skiepus kaip prieš kokliušą, difteriją, kadangi neilgai trunka apsauginis skiepo poveikis, moterims naudinga jį atnaujinti prieš planuojant nėštumą. Tokiu atveju ji ne tik pati bus apsaugota, bet ir per placentą juos perduos kūdikiui, kuris gaus apsaugą pirmosioms savo gyvenimo dienoms“, – kalbėjo prof. A.Žvirblienė.
- Kūdikių organizmas itin jautrus, todėl skiepydami juos pagal skiepų planą tik labiau nusilpninsime įgimtą imunitetą. Geriau šiuos skiepus gauti vėlesniame amžiuje.
Mokslininkės teigimu, įvairiose šalyse kūdikių skiepų kalendorius iš tiesų šiek tiek skiriasi. Lietuvoje pirmieji skiepai suleidžiami naujagimiams, o kitose valstybėse kūdikių vakcinavimas prasideda jiems sulaukus trijų mėnesių. Pats skiepų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į konkrečioje šalyje labiausiai paplitusias infekcines ligas. „Pavyzdžiui, mūsų kūdikiai vieną iš pirmųjų skiepų gauna nuo tuberkuliozės. Šis skiepas privalomas yra ne visose šalyse. Tačiau Lietuvoje tuberkuliozės atvejų skaičius didelis, tad kyla realus užsikrėtimo pavojus. Jei tuberkulioze užsikrečia kūdikis, prognozės liūdnos. Būtent todėl skiepijami naujagimiai – kad įgytų apsaugą ir net ir susirgęs turėtų šansą išgyventi“, – sakė pašnekovė.
Sudarant skiepų planą pasveriama rizika ir nauda: „Gal ir būtų geriau, jei kūdikius pradėtume skiepyti vėliau. Tačiau čia pasveriama rizika užsikrėsti ir kad tas kūdikis būtų apsaugotas“, – tikino imunologė.
Dar vienas argumentas, svarbus kalbant apie kūdikių ir mažų vaikų vakcinavimą, yra stipresnis imuninis atsakas. Pasak prof. A.Žvirblienės, yra žinoma, kad kūdikystėje gavus skiepą, o vėliau laiku jį sustiprinus papildomu skiepu, tam tikroms ligoms imunitetas susidaro dešimtmečiui ir ilgesniam laikui. „Tuo metu, kai skiepimama vyresniame amžiuje, kaip jau minėjau, iminutetas susiformuoja prasčiau. Tai šiuo atveju (skiepijant ankstyvame amžiuje – aut. past.) vienu metu nušaunami du zuikiai: apsaugomi ypač infekcijų pažeidžiami maži vaikai, taip pat įgyjamas tvirtesnis imunitetas“, – sakė imunologė.
- Pats žinomiausias ir daug metų nemirštantis mitas – kad skiepai gali sukelti rimtas ligas ir raidos sutrikimus (autizmo spektro ir pan.). Tai nuo žmonių slepia suinteresuoti gydytojai ir farmacijos kompanijos, kuriems rūpi tik pelnas, o ne žmonių sveikata.
Prof. A.Žvirblienės teigimu, šis mitas yra akivaizdžiausias netikrų naujienų pavyzdys. Nors jau seniai paneigtas oficialiais ir mokslo bendruomenėje patvirtintais tyrimais, skiepų priešininkų jis vėl ir vėl ištraukiamas į dienos šviesą. „Mitas remiasi tyrimu, kurio autorius gydytojas iš Jungtinės Karalystės Andrew Wakefieldas klastojo rezultatus ir teigė, jog skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės padidina riziką susirgti autizmu. Vėliau visi jo teiginiai buvo paneigti, o pats tyrimas pripažintas didžiausia klastote medicinos istorijoje. A.Wakefieldas neteko gydytojo licenzijos ir buvo priverstas sprukti iš Jungtinės Karalystės. Man asmeniškai keista, kad kažkam dar gali trūkti faktų, jog tai tikrai buvo klastotė, kad jos autorius turėjo iš to net ir asmeninės finansinės naudos. Yra nustatyti ir įrodyti ir jo susitarimai su advokatais, kurie spaudė šeimas, auginančius autistus vaikus, teikti ieškinius vakcinas gaminusioms farmacijos kompanijoms. Žodžiu, buvo užsuktas visas mechanizmas“, – garsiausią su skiepais susijusio mito istoriją priminė pašnekovė. Daugiau apie tai galite paskaityti straipsnyje ČIA.
Profesorė taip pat atkreipė dėmesį, jog šis mitas turi visus sąmokslo teorijoms būdingus bruožus. „Todėl man tikrai keista, kad žmonės, kurie yra linkę tikėti įvairiomis sąmokslo teorijomis, šiuo atveju nematė ir iki šiol netiki akivaizdžiausiu sąmokslu“, – kalbėjo pašnekovė.
Jos nuomone, ši istorija taip pat atskleidžia, kaip mąsto kai kurios sunkių ligų užkluptos šeimos. „Juk visada norisi surasti kaltininkus. Nesinori tikėti, kad tiesiog ištiko sunkus likimas. Radus priežastį ir apkaltinus, pavyzdžiui, skiepus, pasidaro lengviau… Galima užjausti šeimas, auginančias autizmo spektro vaikus, tačiau vakcinos šiuo atveju su tuo tikrai neturi jokio ryšio“, – dar kartą patikino mokslininkė.
Suprasti akimirksniu
- Kas yra vakcina (skiepas)? Kiekvienas virusas ir bakterija sukelia unikalų imuninės sistemos atsaką, veikdami tam tikras kraujo, kaulų čiulpų ir viso organizmo ląsteles. Vakcina sukelia imuninę reakciją ir skatina organizmą „prisiminti“ ligą, jos nesukeldama.
- Kas antigenas? Daugelio vakcinų sudėtyje yra labai susilpnintos arba nukenksmintos formos ligą paprastai sukeliančio viruso ar bakterijos arba mažos to viruso ar bakterijos dalies. Ši dalis vadinama antigenu.
- Kaip skiepai veikia? Vakcina paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Taip aktyvuojamos imuninės sistemos ląstelės, kurios sunaikina ligą sukeliantį virusą arba bakteriją ir pagamina antikūnus.
- Kas yra antikūnai? Tai tam tikri baltymai, padedantys sunaikinti virusą arba bakteriją.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
