Imunitetas silpsta nuo 40-ies
Pasitikėti tik savo imunitetu, ligos, kuri pasauliui yra visiškai nauja, akivaizdoje, pasak imunologės T.Rainienės nėra racionalu dėl paprastos priežasties – mes niekada nežinome tikrosios jo būklės.
„Svarbu suprasti, kad mes negalime išmatuoti kiekvieno žmogaus, ką jau kalbėti apie pagyvenusio ar sergančio kitomis ligomis, imuninės sistemos rezervą – kiek jis šiandien pasirengęs susitikti su tokia baisia liga kaip COVID-19. Imuninė sistema išgyvena savo evoliuciją, kaip ir visos kitos sistemos – kaip virškinimo, širdies ar kraujagyslių bei kitos sistemos“, – komentavo medikė.
Laikui bėgant, pasak pašnekovės, imuninė sistema ima silpnėti ir tai yra visiškai natūralus procesas: „Ji pradeda silpti jau nuo 40-ies metų, todėl ir kreipiame dabar didžiausią dėmesį į vyresnius žmones. Anksčiau sakydavome, kad pažeidžiamiausi – nuo 80 m. ir daugiau, bet tai netiesa, juk žiūrėkite, nuo šios ligos miršta iš 50-ies, ir 40-ies ir net 26-erių žmonės.
Kiekvieno iš mūsų imuninės sistema būklė, dar ir be amžiaus veiksnio, yra skirtinga – vienų susilpninta vaistais, sakykime, dėl transplanuotų organų, kitų – dėl dar kokių gretutinių ligų“, – aiškino T. Rainienė.
Ši liga mums nepažįstama, mes su ja anksčiau „nesimatėm“ ir mes jai neturime imuninio atsparumo.
Būtent todėl, kad organizmas net negalėjo susidaryti imuniteto šitai ligai – juk ji visai mums nepažini, ir dėl to, kad negalime nusakyti imuniteto rezervo, anot T.Rainienės – turime rinktis vienintelį apsaugos kelią – vakciną.
„Net nėra tokio klausimi – ar verta skiepytis? Ši liga, su kuria dabar susidūrėme – mums nepažįstama, mes su ja anksčiau „nesimatėm“ ir mes jai neturime imuninio atsparumo, todėl serga toks didelis kiekis žmonių, o didelė dalis ir neatlaiko šios ligos.
Nepamirškime, kad ir tie, kas pasiskiepiję, gali susitikti su šia, liga, tačiau skiepai tiesiog padeda su ja kovoti – gamina antikūnius, kurie vėliau kurį laiką apsaugo žmogų nuo pakartotinio susirgimo, o svarbiausia – nuo komplikacijų, nuo sukios ligos formos“, – įsitikinusi pašnekovė.
Apsaugo nuo komplikacijų
Vakcina negali žmogaus visiškai apsaugo nuo ligos, tačiau T.Rainienė pabrėžė svarbiausią dalyką – kad gali nuo komplikacijų, kurios ir yra pavojingiausios. „Vakcina neapsaugos mūsų organizmo nuo viruso patekimo į jį – į mūsų gleivinę, viršutinius kvėpavimo takus. Tai gali padaryti kaukė, higienos laikymasis, bet jau virusui patekus, kovoti su juo padeda būtent vakcina.
Tokia pati juk situacija ir su sezoniniu gripu. Puikiai pamenu laikus, kai negalėjome pasiskiepyti nuo sezoninio gripo – sirgau juo ir eiga buvo labai sunki. O dabar, kai esu nuo jo paskiepyta – susitikau su šeimos nariu, kuris užsikrėtė, pasigavau tą virusą, tačiau sergu kelias dienas – pačiaudau, kiek pakarščiuoju ir baigiasi liga. Skiepai tiesiog užkerta kelią plisti ligai toliau. Jeigu žmogus nepasiskiepijęs, patekus virusui į organizmą, jis pradeda gaminti antikūnius, o jei žmogus yra pasiskiepijęs – tų antikūnių jau turi ir gali iš karto pradedi kovoti“, – apie vakcinos poveikį kalbėjo medikė.
Vakcina – ne naujiena
Vertindama žmonių baimę ir nerimą skiepytis T.Rainienė priminė, kad vakcina – kaip priemonė užkirsti kelią ligoms, nėra naujas dalykas pasaulyje, todėl nuogąstauti, kad ji buvo sukurta palyginti per trumpą laiką – nėra pagrindo.
„Vakcina juk nėra naujas dalykas. Jos buvo ir yra ruošiamos ne vienai infekcijai įveikti, tad vakcinos pagrindą mokslininkai turėjo ne prieš metus ar du, o prieš dešimt metų. Vakciną tiesiog reikėjo pritaikyti būtent šitam atvejui, būtent COVID-19, todėl tikrai nėra ko stebėtis, kad ji pagaminta palyginti greitai. Juk vakcina yra patikimas, ne iš piršto laužtas būdas, kurį naudojame jau ne vieną dešimtį metų“, – konstatavo medikė.
Juk vakcina yra patikimas, ne iš piršto laužtas būdas, kurį naudojame jau ne vieną dešimtį metų.
Jos teigimu, nereikėtų nerimauti ir dėl imties: „Šiai dienai turime tokią didelę imtį žmonių, kad jos tikrai užtenka įvertinti, kaip žmogus reaguoja į vakciną. Net gi ir periodas jau praėjo ne trumpas – netrukus bus dveji metai, kas yra tikrai užtektinai.“
Žmonių reakcijos į vakciną – labai skirtingos, vieni nejunta nieko, kiti galuojasi kelias dienas – kodėl taip nutinka? Medikės teigimu, skirtinga reakcija į vakciną ir iš viso reakcija į ją – taip labai natūralus dalykas.
„Kokia ji bebūtų, bet į organizmą patenka vis tiek svetima medžiaga. Ji priimama skirtingai – vienas audringiau, kitas ramiau. Galiu tik tiek pasakyti, kad jei jau žmogus labai sunkiai sureagavo į skiepą – karščiavo, stipresniais šalutiniais poveikiais, tai dar baisiau jam būtų, jei jis nebūtų pasiskiepijęs ir susitiktų su liga.
Tikriausiai, tai galėtų būtų kandidatas sunkios ligos formos, kuri priveda prie reanimacijos ar net gi mirties. Reakcijos į skiepą tikrai nereikia bijoti, tai tik parodo, kad organizmas ginasi. O skirtumas toks, kad pasiskiepiję žmonės pasikankina kelias dienas ir su liga palyginti – lengvai, o tie, kas suserga nesiskiepiję – ilgai ir ne retas labai sunkiai“, – dėstė T.Rainienė.
Įtikinti žmogų, jei jis netiki, vakcinos nauda, pasak imunologės, paprastai labai sunku, dažniausiai tik pati liga juos įtikina. „Man atrodo, juk tiek turime informacijos iš ligoninių, matome, kaip žmonės serga, kaip kenčia jų kvėpavimo sistema, kaip jie vaduojasi. Jie kaip žuvis išmesta iš vandens vos gaudo orą, tačiau tokių pavyzdžių jiems per mažai. Aišku, tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas, tačiau dar kartą noriu pasakyti, kad susidūrėme su šia liga pirmą kartą ir jokio išankstinio imuniteto šiai ligai nėra.“
Dar medikė pabrėžė, kad reikėtų galvoti ne tik apie save – ir aplink esančius žmones. „Vaikštome visur, neskiepijame vaikų – juk ir pats sergantis lengva forma, ir vaikas, kuris gal net nesupranta, kad serga – tiek gali užkrėsti žmonių. Aš sakyčiau, kad tai net nusikaltimas. Šiuo metu turime tikrai apsiriboti – nelankyti vietų, kurios mums nebūtinos, saugoti ir save, ir kitus, jei norime, kad ši tragedija pasibaigtų bent jau po metų.“
