ŽIV infekciją vis dar gaubia pasenusia informacija ir nežinojimu paremti mitai, daugeliui vis dar atrodo, kad laikantis toli nuo švirkščiamųjų narkotikų, užsikrėsti rizikos nėra. Vis dėlto realybė kitokia – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės infekcinių ligų gydytoja, Infekcinių ligų klinikos docentė Daiva Vėlyvytė pranešime žiniasklaidai primena, kad grėsmė kyla visai visuomenei, nes vis daugiau atvejų diagnozuojama rizikos grupių kontaktiniams asmenims.
Docentė atkreipia dėmesį į nemalonią tiesą – ŽIV infekcijos loterijoje žaidžia visi – ir, bent jau pastebėjus įtartinus požymius, ragina nedelsiant pasitikrinti. „Geriau atlikti testą ir diagnozę atmesti, negu užsispirti, kad ji neįmanoma“, – tikina gydytoja ir primena, kad greitąjį testą galima įsigyti net vaistinėje bei atlikti namuose.
Dažnai pasireiškia vienas požymis
Pasak doc. D.Vėlyvytės, dalis nusiskundimų turinčių pacientų ilgą laiką nei patys įtaria ŽIV infekciją, nei yra tyrimui nukreipiami gydytojų, kadangi nepriklauso rizikos grupei.
„ŽIV infekciją nustatyti užtrunka, kadangi vos užsikrėtus, pirmojoje ūminėje stadijoje dažnai nėra aiškių klinikinių simptomų. O jei jie pasireiškia, tai visada skirtingai – gali būti gripo požymiai arba bėrimas, į kuriuos galima neatkreipti dėmesio. Jei organizmas nebuvo pažeistas alkoholio, narkotikų ar, pavyzdžiui, hepatito, vėliau net iki 10 metų galima nieko blogo nejausti“, – įspėja gydytoja ir priduria, kad negydomai virusinei infekcijai išplitus, jau atsiranda karščiavimas, naktinis prakaitavimas ar viduriavimas, ima kristi svoris.
„Tokie simptomai arba indikacinės ligos jau rodo, kad infekcija ne tik išplitusi, bet ir pažeidusi kitus organus. Todėl labai svarbu kuo anksčiau suklusti pastebėjus bet kokius įtartinus simptomus. O ilgojoje besimptomėje stadijoje galiu išskirti vieną dažnai pasireiškiantį, bet praleidžiamą požymį – tai limfmazgių padidėjimas kaklo srityje, pažastyse ar kirkšnyse. Jie būna neskausmingi, be uždegimo, tačiau jei pastebėjote guzelius, kurių anksčiau nebuvo, tai gali būti reikšmingas signalas“, – sako doc. D.Vėlyvytė.
Vaistų negalima praleisti
Pasaulį užklupusi pandemija laikinai buvo sustabdžiusi tyrimus ir paskatino nuotolines konsultacijas. Vis dėlto, gydytojos teigimu, realūs apsilankymai pas gydytoją yra labai svarbu.
„Norisi, kad pacientų ateitų daugiau, tam kad liga būtų valdoma. Konsultacijų metu mes galime įvertinti, ar žmogus laikosi gydymo rekomendacijų ir toleruoja gydymą. Antiretrovirusiniai vaistai yra skirti viruso koncentracijai mažinti – jeigu viruso kopijų lieka mažiau nei 40, liga yra valdoma ir iš esmės neperduodama.
Tačiau visaip būna, pavyzdžiui, pacientas neateina į vizitą laiku arba išvyksta į kelionę ir jam pritrūksta vaistų, todėl nusprendžia juos gerti kas antrą dieną ar po pusę tabletės. Tada viruso koncentracija vėl padidėja, o nereguliariai vartojant vaistus, jiems gali išsivystyti atsparumas. Tokį mutavusį virusą perdavus kitam žmogui, jam pritaikyti gydymą jau bus sunkiau“, – aiškina doc. D.Vėlyvytė.
ŽIV infekcija nereiškia AIDS
Kitas reikšmingas skaitinis žymuo yra CD4 ląstelių skaičius – kai jis nukrenta žemiau 200, atsiranda galimybė aktyvuotis latentiniams patogenams ir atsirasti indikacinėms ligoms, diagnozuojama AIDS stadija. Tačiau anksti pradėjus gydymą ir jo laikantis, taip nenutinka – ŽIV infekcija iš savęs nereiškia AIDS. AIDS yra galutinė ŽIV infekcijos stadija.
„ŽIV, kad galėtų daugintis, puola CD4 receptorius turinčias ląsteles, tarp jų ir T limfocitus, dar vadinamus T helperiais ar CD4 ląstelėmis. Sveikas žmogus jų turi bent jau 600, o kai jų sumažėja, atsiranda imunodeficitas. Kai imuninė sistema nusilpsta ir nebegeba apsiginti, aktyvuojasi įvairūs latentiniai patogenai ir pasireiškia AIDS indikacinės ligos, tokios kaip generalizuota virškinamojo trakto kandidozė, pneumocistinė pneumonija ar tuberkuliozė.
O ŽIV ligos gydymas naikina virusą ir leidžia CD4 ląstelėms bei imuninei sistemai atsistatyti. Vaistai kol kas viruso visiškai neišnaikina, bet yra labai efektyvūs ir leidžia pacientui gyventi visapusišką gyvenimą, todėl labai svarbu gydymo laikytis ir nenutraukti“, – aiškina doc. D.Vėlyvytė.
Šiuolaikiniai vaistai nebeturi tokių šalutinių poveikių kaip anksčiau, todėl nereikia laukti, kol liga pažengs.
Infekcinių ligų gydytoja primena, kad patvirtinta ŽIV ligos diagnozė yra vienintelis veiksnys, reikalingas priešvirusiniam gydymui pradėti. Seniau taip nebuvo, tačiau jau keletą metų jis nemokamai skiriamas visiems pacientams iškart po ligos nustatymo, nepriklausomai nuo imuninės sistemos būklės.
„Net ir iš AIDS stadijos pacientus jau galima „ištraukti“, tik prognozė yra sunkesnė, nes organai jau gali būti pažeisti. Tačiau kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė gyventi kokybiškai, lyg be šios ligos. Šiuolaikiniai vaistai nebeturi tokių šalutinių poveikių kaip anksčiau, todėl nereikia laukti, kol liga pažengs. Jei žinote, kad užsikrėtėte ŽIV – nedelskite dėl savo paties gyvenimo. Jums tiesiog reikės nepamiršti vaistų, kaip ir sergant cukriniu diabetu ar kita lėtine liga“, – ragina gydytoja.
