„Už tai, kad pacientai vis dažniau sulaukia galimybės pasveikti, visų pirma turėtume dėkoti gydytojams reanimatologams, nes donorystės procesas prasideda būtent reanimacijos skyriuje – jei nėra donorinio organo, nėra ką transplantuoti“, – rašoma Nacionalinio transplantacijos biuro pranešime.
Nežiūrint to, kad gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja, visuomenė sensta, gerėja ligų diagnostika ir gydymas, mažėja autoįvykių, nelaimingų atsitikimų darbe ir kt., gydytojams vis dažniau pavyksta identifikuoti ir paruošti donorus.
Jei inkstai nebefunkcionuoja, žmogui yra atliekamos specialios dializės procedūros, kurių metu kraujas išvalomas. Tačiau tos procedūros vargina žmones: į dializės centrą reikia vykti kas antrą dieną, procedūros užtrunka apie 4 valandas, kai kurie žmonės procedūrų metu jaučiasi itin prastai.
Inksto transplantacija išvaduoja ligonius nuo dializės, žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, dirbti, kurti šeimas, gimdyti vaikus.
„Inksto transplantacija yra ir ekonomiškai naudinga: nors ji kainuoja brangiai, po transplantacijos ligonių priežiūrai išleidžiamų pinigų kiekis akivaizdžiai sumažėja.
Jau antraisiais metais po transplantacijos šių pacientų sveikatos priežiūrai išleidžiamų lėšų suma – tris kartus mažesnė, nei buvo iki transplantacijos, sveikatos priežiūros kaštai kasmet ir toliau mažėja. Transplantacija taupo mokesčių ir mokėtojų pinigus“, – teigia biuras.
