„Karalius nuogas!“
Pradėkime nuo apibrėžimų. „Intriga (lot. Intricare – pastatyti į keblią padėtį) – tai sąmokslas, užkulisiniai veiksmai, kuriais slapta ar nevisiškai atvirai siekiama ką nors sužlugdyti, palenkti sau naudinga linkme įvykius ar asmenis.“ Intrigos darbe – tai asmens veiksmai, pagrįsti prievarta, manipuliacijomis, neetišku elgesiu, tikslingai, apgalvotai ir sistemingai nukreipti į kitą asmenį, siekiant jį sumenkinti ir taip galiausiai išguiti iš kolektyvo. Psichikos sveikatos specialistai intrigas darbe vadina paprasčiau – emociniu spaudimu arba psichologiniu smurtu. O juk apie smurtą paprastai nesakoma: pamanyk, nieko čia tokio.
Aplinkiniai linkę galvoti, kad intrigantas yra protinga ir stipri asmenybė. Taip. Gal ir sumani, bet tikrai neišmintinga ir juo labiau nestipri. Atvirkščiai. Intrigas rezgantis žmogus turi problemų dėl savivertės, todėl ir siekia bet kokiomis priemonėmis garbės, yra užvaldytas puikybės, pavydo. Todėl ir žemina kitą, nes taip pakelia savo vertę. Stiprūs kitiems nekenkia. Intriganto silpnumą rodo ir tai, kad jis retai veikia vienas. Jam reikia pagalbininkų, todėl jis buria aplink save „palaikymo komandą“, pasitelkęs į pagalbą apsimestinį malonumą, melą, apkalbas, spaudimą. Aplinkiniai, net jei ir mato, kad intrigantas tikra bjaurybė, bijo tapti kitomis jo aukomis, todėl palaiko ne aukos, o smurtautojo pusę. Arba mėgina išlikti neutralūs, kas prilygsta skriaudiko palaikymui. Juk tai beveik tas pats, kaip stovėti šalia mušamojo ir nieko nedaryti.
Blogiausia padėtis, aišku, aukos – įkliuvus į intriganto suregztą tinklą, nebelieka noro vaikščioti į darbą, motyvacijos dirbti, pradeda blogėti ne tik psichinė, bet ir fizinė sveikata. Taip galiausiai darbovietėje įsiviešpatauja baimė, nepasitikėjimas, įtampa – labai prasta psichologinė atmosfera, trukdanti įmonei siekti efektyvių rezultatų, gadinanti visų darbuotojų gyvenimus. Todėl kiekvienas sveikos nuovokos žmogus, ypač įmonės vadovai, turėtų žinoti, kad intrigų negalima toleruoti, o geriausia apskritai neleisti joms prasidėti.
Intrigų, psichologinio spaudimo darbe priežastys
- Konkurencija ir noras užimti kieno nors vietą. Arba baimė, kad kažkas kitas ją užims, pelnys didesnį vadovo palankumą.
- Pavydas. „O kodėl jis toks iniciatyvus?“ „Kodėl jam viskas ir visur sekasi?“ „Štai imsiu ir pagadinsiu jam šiek tiek gyvenimą...“
- Siekimas pakelti savo vertę. Žemindamas kitą, siekdamas dominuoti, mėgini kompensuoti savo prastą savivertę, neprofesionalumą, nemokėjimą bendrauti.
- Aukos kompleksas. Yra darbuotojų, kurie patys to nesuvokdami kitus provokuoja smurtui, emociniam spaudimui. Jie nuolat rodo savo bejėgiškumą, pataikauja, vis skundžiasi gyvenimu, likimu. Kai žmogus toks, nori nenori pradedi jį traukti per dantį.
- Noras pasilinksminti. Jei gyvenimas biure nuobodus, darbuotojams kyla noras pasiieškoti pramogų. O juk kaip „smagu“ pasišaipyti iš kito, jį „pakandžioti“! Šiai „pramogai“ pasirenkami ramūs, lengviau pažeidžiami žmonės, nesugebantys atsikirsti.
- Klaidos skirstant pareigas, darbus. Kai šie dalykai dubliuojasi, konfliktai neišvengiami. Kaip ir tuo atveju, jei atlygio už darbą sistema neskaidri, subjektyvi.
- Asmeninio ir profesinio gyvenimų painiojimas. Jei organizacijoje užsimezga intymūs ryšiai, įdarbinami giminės, šeimos nariai, draugai, intrigų neišvengsi.
- Dar intrigas kelti gali žmogus, kuris jau seniai nori pakeisti darbo vietą, nebeturi motyvacijos dirbti esamoje – jis pradeda skleisti kalbas, neva darbų apimtys per didelės, o atlyginimai per maži ir pan.
Dažniausi psichologinio spaudimo darbe būdai
- Visi darbuotojai giriami už sėkmingai atliktus darbus, jiems skiriamos premijos, o aukos pasiekimai darbe, kad ir kokie dideli jie būtų, ignoruojami arba sumenkinami.
- Aukos niekas nekviečia į svarbius susirinkimus, visaip kliudo sėkmingai įvykdyti skirtą užduotį, netesi duotų pažadų, „pamiršta“ perduoti svarbią informaciją, savinasi pažangias idėjas.
- Tik jai įėjus į patalpą, pradeda šnibždėtis arba nutyla. Šaiposi, tyčiojasi, apkalbinėja, šmeižia, kritikuoja.
- Skiria per daug darbo, o po to visiems girdint aptarinėja, kaip auka nesugeba kokybiškai ir laiku atlikti paprasčiausių užduočių.
- Auka ignoruojama ne tik darbo klausimais, bet ir asmeniniais – jos niekas nekviečia į gimtadienius, pietauti ar išgerti arbatos, nekreipia dėmesio įmonės vakarėlių ar išvykų metu.
- „Netyčia“ išmeta ar pameta aukai svarbius darbo dokumentus, jos stalą apkrauna nereikalingais daiktais, iš kompiuterio ištrina jai svarbius dokumentus.
Kaip nepakliūti į intrigų pinkles
1. Visada tiesiai šviesiai sakykite, ko norite, kas jums patinka ir kas nepatinka. Darykite tai viešai, pvz., per susirinkimą. Kritika turi būti konstruktyvi, be asmeniškumų, iliustruota faktais.
2. Jei nenorite, kad kas vogtų jūsų idėjas, pasirūpinkite, kad jūsų pasiūlymai išsyk atsidurtų galutinio interesanto rankose. Jei tai neįmanoma, idėjas reikškite viešai – per susirinkimus ar pan. Saugokite visus susirašinėjimus apie savo iniciatyvas – pravers, jei kiltų konfliktų ar ginčų dėl autorinių teisių.
3. Niekada nedalyvaukite intrigose ir apkalbose, niekam nepavydėkite. Tiesiog judėkite į priekį savo tikslų link, mandagiai nutraukite bet kokias prie jūsų išsakomas apkalbas.
4. Jokių konfidencialių pašnekesių darbo ir asmeninio gyvenimo temomis! Kuo intrigantas daugiau apie jus žinos, tuo lengviau galės jus paveikti, sužeisti.
5. Niekuomet niekieno neprašykite jūsų pridengti, užstoti. Kylančius keblumus geriau atvirai ir konstruktyviai aptarkite su savo tiesioginiu viršininku. Tada jums teks didesnė atsakomybė (ypač, jei kas nepavyks), tačiau ir atsiras galimybė sulaukti užtarnautų pagyrų bei paskatinimų, kai viskas pasiseks.
6. Jei pastebėjote, kad už jūsų nugaros kažkas vyksta, viešai pareikalaukite tiesaus paaiškinimo. Darykite tai ramiai, nieko neįžeidinėdami. Piktai atsakydami į piktą, tik pamaloninsite intrigantą.
7. Jei prieš jus rezgamos intrigos, nesiskųskite pakampėse, o atvirai paprašykite viršininko paramos. Vėlgi asmeniškumus, apkalbas, nervus palikite už durų – pateikite tik faktus. Parodykite sukauptus laiškus nuo intriganto, leiskite paklausyti garso įrašų.
8. Gyvenkite visavertį gyvenimą po darbo. Kai asmeninis gyvenimas įdomus, ne taip panyri į biuro intrigas.
9. Tapkite geru ir visų vertinamu specialistu. Stenkitės daryti kuo mažiau klaidų. Paisykite darbo drausmės.
10. Susikurkite tiesaus, atviro žmogaus įvaizdį. Intrigos gimsta ten, kur nutylėjimai, paslaptys, neaiškūs ketinimai.
11. Nekurstykite pavydo, kuris gali gimti bet kada ir dėl bet ko. Neaukštinkite savo išskirtinio intelekto. Nesigirkite nuostabia sveikata, puikiais santykiais šeimoje, prabangiomis kelionėmis atostogų metu.
12. Jei iš jūsų pradeda šaipytis, atsikirskite. To galima išmokti.
Patarimai vadovui
- Pasirūpinkite, kad darbovietėje netrūktų informacijos ir kad ji sklistų sklandžiai. Svarbiausias žinias darbuotojai lai gauna tiesiai, o ne aplinkkeliais.
- Kurkite darbovietėje geranorišką, atvirą atmosferą.
- Kadangi viena iš intrigų priežasčių yra menka savivertė, nepamirškite savo pavaldinių dažniau pagirti, pasveikinkite juos su gimtadieniu – visais būdais pabrėžkite jų vertingumą.
- Venkite rutinos įmonėje – kuo dažniau organizuokite renginius, kurie kolektyvą suartintų, pašalintų įtampą. O darbo metu tegul visi turi tiek veiklos, kad neliktų laiko intrigoms.
- Nemegzkite su pavaldiniais draugysčių, jei tarp jų turėsite favoritų, intrigų neišvengsite. Įmonėse draugystės rekomenduojamos tik su tais, kurių pareigos panašios. Juo labiau nepradėkite darbe romaniuko – apkalbos garantuotos, o gal ir dar daugiau.
- Pastebėję, kad kuris nors darbuotojas kažkuo nepatenkintas, atvirai akis į akį su juo pasikalbėkite.
- Tegul atlyginimų, premijų sistema būna aiški ir skaidri.
- Kartais nėra kitos išeities, kaip tik intrigantą atleisti iš darbo. Ir nieko čia nepadarysi.
K. Bačiauskaitės tekstas
