Užtenka tik vieno lašelio
Tarp suaugusiųjų vitamino D perdozavimas – retas, tačiau vaikams yra kur kas didesnė rizika viršyti rekomenduojamą normą, rašoma „Hila“ pranešime žiniasklaidai.
Siekiant išvengti rachito bei palaikyti bendras organizmo funkcijas, vitaminą D kūdikiams patariama vartoti nuo pat pirmų dienų. Rekomenduojama paros norma – 400 TV.
Būtent tiek paprastai yra kūdikiams skirtų maisto papildų viename laše. Visgi, šeimos gydytoja G. Barkauskienė pastebi, kad tėvai kartais vaikui per dieną duoda ne vieną lašą, kaip reikėtų, o du. Vadinasi, tokiu atveju kūdikis gauna dvigubą dozę – net 800 TV. „Be priežasties kūdikiui duoti daugiau vitamino D nei rekomenduojama yra pavojinga. Jei kūdikiui reikia skirti didesnes vitamino D dozes, tai nustatys gydytojas ir paskirs rekomendacijas“, – pabrėžia šeimos gydytoja G. Barkauskienė.
Kūdikis vitamino D gali gauti su motinos pienu, jei ši žindymo laikotarpiu vartoja maisto papildus. „Nors tai ir nedidelė dalis, tačiau apie aštuntadalį motinos suvartojamo vitamino D kūdikis gali įsisavinti žįsdamas pieną“, – aiškina šeimos gydytoja.
Vitamino D neturėtų gauti kelis kartus
O jei kūdikis dar yra ir primaitinamas pieno mišinuku, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jo sudėtyje nėra papildomai įdėta vitamino D. Jei mišinukas visgi yra papildytas šiuo vitaminu ir vaikas yra dažnai primaitinamas, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju, ar tokiu atveju vis tiek reikia papildomai vartoti vitamino D maisto papildus, ar galbūt mažinti dozę.
„Tai, kad kūdikis vitamino D vienu metu gaus iš trijų skirtingų šaltinių, retai pasitaiko, bet tėvams reikėtų išlikti budriems ir atkreipti į tai dėmesį“, – pataria šeimos gydytoja G. Barkauskienė.
Kūdikiui sulaukus 4–6 mėnesių, rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą.
Profilaktinės vitamino D paros rekomendacijos:
- kūdikiams iki 1 metų – 400 TV;
- vyresniems nei 1 metų vaikams – nuo 600 iki 1000 TV;
- paaugliams, suaugusiems nuo 1000 iki 2000 TV.
Vitamino D dozės gali kisti priklausomai nuo tam tikrų ligų, jei yra nutukimas, metabolinis sindromas, alerginis dermatitas, aknė, autoimuninės ligos ir kt.
Šeimos gydytoja G. Barkauskienė pastebi, kad vitamino D papildus vartojantys suaugusieji dažnai pasirenka didesnes dozes negu yra rekomenduojama profilaktiškai, pavyzdžiui, vaistinėse siūlomi preparatai, kurių vienoje kapsulėje yra 4000 TV.
„Vieniems per dieną gali užtekti ir 2000 TV, kitiems trūkumas gali pasireikšti vartojant net ir 4000 TV, tad geriausia atlikti vitamino D tyrimą ir pasitikslinti, kokio masto yra deficitas, o vėliau, pasitarus su gydytoju, stebėti, kaip kraujo rodikliai kinta vartojant maisto papildus“, – pataria G. Barkauskienė.
Kuo pavojingas perdozavimas?
Šeimos gydytoja sako, kad yra du vitamino D perdozavimo tipai:
- ūmi intoksikacija, dažniausiai pasireiškianti vartojant dideles, smūgines vitamino D dozes. Galimi simptomai: pykinimas, apetito sumažėjimas, sąmonės pakitimai, raumenų silpnumas.
- lėtinė intoksikacija, ilgainiui galinti pasireikšti kaulų struktūros pakitimais, įvairiais spazmais ir skausmais, kaulų demineralizacija, inkstuose ir organizme gali atsirasti įvairios kalcifikacijos. Lėtinė intoksikacija dažniau pasitaikanti praktikoje nei ūmi.
„Vitamino D perteklius skirtingiems žmonėms gali pasireikšti labai įvairiai, tai priklauso nuo organizmo savybių, bendros žmogaus sveikatos būklės, turimų ligų, gyvenimo būdo ir kt.“, – sako gydytoja G. Barkauskienė ir priduria, kad dažniausiai viršijus rekomenduojamą vitamino D normą, užtenka kuriam laikui maisto papildų vartojimą nutraukti ir organizmas pats susitvarko su pertekliumi, tačiau nereikėtų rizikuoti pasiekti pavojingą ribą, tad visuomet dėl maisto papildų ir sveikatos klausimų verta pasitarti su šeimos gydytoju.
Tad kalbant apie vitaminą D, kūdikius auginantys tėvai turėtų įsijungti du saugiklius:
- atkreipti dėmesį, iš kelių šaltinių vaikas gauna vitamino, kad nebūtų perdozuojama;
- atliekant bendrąjį kraujo tyrimą į jį įtraukti ir vitaminą D.
