„Žmonės vandenį renkasi pagal skonį, kainą ir patogumą“, – pranešime žiniasklaidai teigia Guoda Azguridienė, „Assorti“ asortimento vadovė.
Vandens skonis priklauso nuo vietos, kurioje jis išgaunamas, tai atsispindi ir cheminėje sudėtyje. Sakoma, kad skanus vanduo yra tas, kuriame yra kalcio ir magnio. O ypač, kuriame yra daugiau deguonies. Tačiau skaičiais išreikšti šių skonio formulių tikrai nepavyks. Juolab kad kas skanu vienam, kitam visai neskanu, įsitikinusi G. Azguridienė.
Kalbant apie skonį, jei vandenyje natrio daugiau, tai jam suteikia sūrumo poskonį. Žmonės, kurie vengia druskos, turėtų atkreipti dėmesį į šį rodiklį.
Ką žinoti svarbiausia?
Vanduo butelyje būna natūralus mineralinis, šaltinio arba mineralizuotas (stalo). Vanduo, kuris supilstomas į butelius nepakeitus jo cheminės sudėties, vadinamas natūraliu mineraliniu arba šaltinio vandeniu. Jį gaminant leidžiama tik pašalinti priemaišas vandens švarumo tikslais ar pridėti angliarūgštės („užgazuoti“), tačiau negalima pridėti papildomų mineralų ar kitų medžiagų. O štai mineralizuoto arba stalo vandens sudėtis keičiama. Jis gaunamas skiedžiant šaltinio vandenį ar papildomai į jį pridedant mineralinių medžiagų.
„Svarbiausia vandens ypatybė yra mechaninė, cheminė ir mikrobiologinė švara. Perkant vandenį parduotuvėje tuo rūpintis nereikia, nes tokiam vandeniui yra keliami švaros standartai ir kontroliuojama, ar jų laikomasi. Geriamojo vandens iš čiaupo kokybe rūpinasi vandens tiekėjas. O štai gerdami vandenį iš savo šulinio, jo būkle ir kokybės kontrole turime pasirūpinti patys“, – sako G.Azguridienė.
Ką gerti be apribojimų kasdien?
Antras svarbus dalykas vandens vartotojui yra bendra vandens mineralizacija – mineralų koncentracija. Žemos mineralizacijos vandenį, jei jis švarus, galima gerti be apribojimų kasdien ir tokiais kiekiais, kokiais norisi. O štai didelės mineralizacijos vanduo turi tam tikrą poveikį organizmui.
„Sveikas žmogus greičiausiai pats pajus, kiek tokio vandens išgerti galima. Tačiau inkstų ligomis sergantieji turėtų būti atsargūs. Kai kuriose šalyse didelės mineralizacijos geriamasis vanduo parduodamas tik vaistinėse“, – įžvalgomis dalijasi G.Azguridienė.
Sveikas žmogus greičiausiai pats pajus, kiek tokio vandens išgerti galima. Tačiau inkstų ligomis sergantieji turėtų būti atsargūs.
Kita vertus, mineralai vandenyje mums yra naudingi, nes organizmas juos iš vandens pasisavina. Paprastai tai yra kalcis, natris ir magnis, fosforas, rečiau – silicis. Kiekvienas jų ir jų kombinacija veikia vandens skonį. Tačiau koks tikslus kiekvieno mineralo kiekis yra naudingas kiekvienam mūsų, taip pat į formulę nesudėsime. Žmogus dažniausiai tai jaučia per norą ar nenorą konkretų vandenį gerti tam tikru metu.
Iš kurio šaltinio?
Šaltinis, iš kurio vanduo atkeliauja, taip pat lemia mūsų pasirinkimą. Vieniems švariausias ir skaniausias atrodo vanduo iš ledynų, kitiems iš tropikų salų.
„Daugeliui geriausias vanduo atrodo iš kalnų. Nors kokybiško vandens randama visai nebūtinai išskirtinio grožio ar išskirtinumo vietovėse, svarbu, kad atstumas iki žmogaus ūkinės veiklos būtų didelis. Kiekvienam asmeniškai patinka gerti tą vandenį, kuris asocijuojasi su geromis emocijomis – atostogomis, draugais, mėgstamais filmais ar įžymybėmis“, – teigia G.Azguridienė.
