„Mano atostogos skirtos tam, kad atsigaučiau po didelio darbų krūvio, savaitei atsitraukčiau nuo darbinių rūpesčių, pravėdinčiau galvą. Todėl atostogų metu svarbu susimažinti kortizolio – lėtinio streso hormono kiekį, nuo kurio labai priklauso mūsų bendra savijauta ir medžiagų apykaita. Taip pat noriu kuo daugiau pabūti su šeimos nariais, kartu ir pailsėti nuo buities rūpesčių: tvarkymosi, valymo, maisto gaminimo“, – pasakoja dietistė.
Tokiems tikslams įgyvendinti Vaida renkasi viešbučius, kuriuose viskas įskaičiuota. Taip lengviausiai laviruoti tarp maisto, sporto, pramogų – galima kokybiškai pailsėti. „Po tokių atostogų man tikrai nereikia dar vienų, nes jaučiuosi pasikrovusi energijos ir džiaugsmo“, – sako V. Kurpienė, Egipte praleidusi 7 dienas.
Svarbiausi dalykai atostogaujant
V. Kurpienės su šeima atostogų grafikas buvo sudėliotas pagal 6 svarbius punktus.
- Daugiau judėjimo. „Vilniuje tik kartą per savaitę einu pas kineziterapeutę, nors ir reikėtų daugiau. Judėjimas svarbus ne svoriui, o savijautai, kraujotakai, medžiagų pasisavinimui, geram žarnyno darbui“, – akcentuoja sulieknek.lt autorė.
- Miegoti – kasdien panašiu laiku. „Tai labai svarbu geram visų hormonų balansui. Namuose miegoti stengiuosi panašiu laiku ir jau daugiau kaip dešimt metų gyvenu be žadintuvo. Tik, prisipažįstu, paskutinį mėnesį dėl didelio darbo krūvio taip pavargdavau, kad sunku buvo vakare užmigti. Tad persikrovimas ir režimo susireguliavimas – labai sveika, grįžus po atostogų tenka tik jį palaikyti“.
- Kuo ilgiau pabūti lauke. Kai daugiau deguonies, geresnė nuotaika bei medžiagų apykaita. O dienos šviesa, akcentuoja V. Kurpienė, padeda melatonino ir seratonino hormonų reguliacijai.
- Kuo mažiau naudoti telefoną naršymui, nes tai išbalansuoja ir hormonus, ir nervinę sistemą, atitraukia nuo to, kas svarbiausia. Kompiuterio moteris į kelionę nesivežė. Telefonas dažnai kambaryje likdavo, tad nuotraukų iš atostogų – tik kelios.
- Lėtai, sąmoningai kasdien valgyti. Lengviausia, kai eini valgyti be telefono.
- Rasti laiko skaitymui, atsiversti ne darbo literatūrą. „Man skaitymas – vienas didžiausių malonumų nuo vaikystės. Romanai, detektyvai ir trileriai, idealu, jei popierinis variantas. Paprastai, per atostogas perskaitau knygą per 1-2 dienas, tad mano lagamine jos užima daug vietos. Knygos neleidžia blaškytis, padeda išlaikyti koncentraciją. Net jauti, kaip po kurio laiko visi kūno raumenys atsipalaiduoja, o ir į savo gyvenimą tada gali pažvelgti ramiau. Nors turiu ir elektroninę skaityklę, bet skaitydama popierinę knygą geriau koncentruojuosi ir labiau įsijaučiu į pasakojimą“, – sako V. Kurpienė.
Rekomendacijos – kada ir ką valgyti, kaip sportuoti ir kiek žingsnių nueiti
Atostogaudama Egipte, V. Kurpienės šeima turėjo aiškią dienotvarkę, kuri, patikina, ne įspraudžia, o atpalaiduoja, nes visiems aišku, kada ir ką veikti ir šonų neskauda nuo per ilgo gulėjimo.
Dietistė pasakoja, kad kasdien prabusdavo anksčiau, nei kiti šeimos nariai, nors per atostogas leidžia sau pamiegoti ilgiau, nei namuose. Jos akys prasimerkdavo tarp 6 ir 7 val. ryte.
„Kasdien 7:30 val. kulniuodavau į jogą ar ryto tempimo pratimus lauko „salėje“ prie jūros. Apie 40 minučių skirdavau kūno pažadinimui. Ar tingisi? Tikrai taip, juk smagu lovoje pasivartyti. Bet kad taip sportuosiu, nusprendžiau dar Lietuvoje ir taip elgiuosi jau kelis metus atostogaudama. Tad atvykusi jokių dvejonių ar klausimų – noriu ar ne – sau nebeužduodu. Kitaip būtų sunku išsiropšti iš patogios lovos. Visus 7 rytus sportavau, net ir išvykimo dieną. Lagaminus susikroviau išvakarėse, kad iki išvažiavimo dar spėčiau prasitemti treniruotėje, nes laukė ilga kelionė namo. Smagiausias jausmas būna po treniruotės, kaskart lyg nuo pečių būčiau nusimetus sunkų akmens luitą“, – šypsosi moteris.
Apie 8:15 val. metas maistui. V. Kurpienė rinkdavosi lengvą užkandį ir kavą – kartais tai buvo priešpiečiai, o kartais pusryčiai. Priklausydavo nuo situacijos, kiek norėjosi valgyti. Po to šiek tiek laiko skirdavo darbo reikalams (ko, ji sako, reikėtų nedaryti). Kartais likdavo laiko knygai.
Apie 10:15 val. – metas užkandžiui, jei pusryčiai valgyti anksčiau. Arba valgomi pusryčiai, jei tik užkąsta po rytinio sporto. Po to – laikas su šeima: nuo knygų skaitymo, maudymosi baseine iki stalo teniso.
Ne kasdien, nes buvo svarbu skirti laiko šeimai, prieš pietus V. Kurpienė rinkdavosi treniruotes vandenyje. Sako, kad toks sportas jai labiausiai patinka.
Tuomet su šeima pietaudavo, apie 13:30-14:00 val. Lėkštėse – daug daržovių ir baltymai.
Popiet, apie 15-15:30 val., laukdavo treniruotė baseine. Įdomu, kad kaskart ji buvo kitokia: zumba, su svareliais, ant pripučiamo čiužinio, su dviračiais, kurie panardinti į baseiną. „Lengva nebuvo!“, – prisiminusi juokiasi Vaida, kuri kasdien lankė šias treniruotes.
Koks maistas pavakariams? „Kartais – nieko, kartais – kapučino, kartais – maža jogurtinių ar turkiškų ledų porcija ar maža saujelė riešutų. Rinktis užkandžius verta pagal jausmą – ko labiau norisi ir kad pakaktų sotumo išlaukti iki vakarienės“, – pataria dietistė.
Pasivaikščiodama su vyru V. Kurpienė kasdien nueidavo nuo 5 000 iki 17 000 žingsnių. Dažniausiai rinkdavosi kelią palei jūrą ilgiausiu taku. Sako, ten pamačiusi visko: nuo išpuoselėtų viešbučių teritorijų iki šiukšlynų, vos pasukus už kampo.
Vakarienės metas – 18:30-19 val. „Buvo pora ir vėlyvesnių vakarienių, bet po jų labai aiškiai suvoki, kad miegas – prastesnis, o energijos kitą dieną mažiau, nors valgei tiek pat“, – akcentuoja moteris.
Po vakarienės grįžus į kambarį – skaitymas lovoje ir miego rutina. Miegoti šeima eidavo 22 val. Anksti? V. Kurpienė šypteli, kad labai gera panirti į saldų miegą, o ryte prabusti kupinai jėgų. Juk tikslas pailsėti, sumažinti streso hormono bei ir visus kitus subalansuoti tuo pačiu.
Dietistė sako, kad ne visas atostogų dienas grafikas buvo visiškai vienodas, nes su šeima vyko žuvų ir koralų stebėti, ar dėl kitų priežasčių pasistumdė veikla. „Planavimas man visada padeda mažiau blaškytis ir pasiekti savo tikslo – grįžti į namus pasikrovus daug jėgų ir sumažinus streso hormoną iki minimumo. Šios atostogos Egipte ir buvo“, – sako pailsėjusi ir vėl aktyviai dirbanti V. Kurpienė.
