Apie 5000 metų prieš Kristų rūkė tik Amerikos indėnai, actekai bei majai
(ritualinių apeigų metu). Indijoje bei Rytų šalyse kiek vėliau paplito kanapių rūkymas. Europiečiams pradėjus kolonizuoti Ameriką šis įprotis greitai išplito po visą pasaulį. Pasakojama, jog pirmasis dūmą traukęs europietis grįžęs namo buvo skubiai areštuotas – žmonės pamanė, jog jį apsėdo velnias.
Cigaretės – nuožmiausias žudikas
Užtat 1560-aisiais gyvenusiam Jeanui Nicotui pasisekė labiau – prancūzams pademonstravęs, kaip reikia rūkyti tabaką, jis ne tik nebuvo areštuotas, tačiau rūkymu užkrėtė Prancūziją, vėliau – Angliją. jo pavarde po šiai dienai vadiname pagrindinę cigarečių sudedamąją medžiagą – nikotiną. Viduramžių Europoje netgi manyta, kad tabakas turi įvairių teigiamų savybių, pavyzdžiui, „pažadina“ žmogaus smegenis. Tačiau jau nuo pat rūkymo plitimo pradžios kalbėta ir apie neigiamą jo poveikį. Ir ne tik žmogaus sveikatai – tabakui auginti skiriamoje žemėje buvo galima auginti daržoves maistui.
XIX amžiuje cigarečių gamyba buvo automatizuota ir rūkymas sparčiai išplito. Kai kurie gydytojai iki tol apskritai nebuvo matę tokios ligos, kaip plaučių vėžys, padarinių. Netrukus pradėta aiškintis, dėl ko kyla ši liga – faktai medikus nuvedė iki cigarečių. Beje, įdomus faktas – prieš rūkymą itin aktyviai kovojo Hitleris ir naciai: jie teigė, jog rūkančios moterys greičiau sensta ir nėra tinkamos tikram vokiečiui į žmonas, o cigarečių atsiradimą Europoje vadino „raudonojo žmogaus kerštu baltajam už nuodijimą alkoholiu“.
Jau dabar, XXI-ajamae amžiuje Jungtinės Karalystės sveikatos specialistai suskaičiavo, jog jų šalyje cigaretės pražudo daugiau žmonių, nei alkoholis, narkotikai, ŽIV, automobilių avarijos, bei žmogžudžiai kartu sudėjus.
2015-aisiais daugiau nei 630 tūkst. gyventojų Lietuvoje sirgo rūkymo sukeltomis kraujotakos sistemos ligomis, daugiau nei 1600 iš jų mirė dėl rūkymo sukeltų piktybinių navikų (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenys).
Atgrasančios nuotraukos „šlykščiausios spalvos“ fone
Pastaruoju metu rūkymo sukeliamas ligas mums kasdien primena bet kuris cigarečių pakelis – nuo tragiškai sugedusių dantų, insulto, potencijos sutrikimų vyrams iki gerklės ir plaučių vėžio. Siekiant atgrasyti rūkorius daugelis pakelių dengiami ne tik juoda, tačiau ir kita, „šlykščiausia pasaulio spalva“. Ši spalva vadinama „opaque couché“ ir primena purvinos žalios bei rudos spalvos mišinį.
Pakeliai praneša apie baisiausias rūkymo pasėkmes, tačiau šis įprotis žudo ir grožį – ištirta, jog rūkant greičiau pražyla plaukai, oda praranda elastingumą ir „pasipuošia“ raukšlėmis. Cigarečių dūmuose esančios medžiagos skaido baltymą kolageną – dėl šios priežasties rūkančių moterų krūtys greičiau suglemba, nukara.
2014-ųjų metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto duomenimis, mūsų šalyje rūkančių vyrų buvo 33 proc., o moterų – 12 proc.
Dūmais paleidžiama beveik 700 eurų per metus
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pateikti duomenys rodo, jog vidutinė cigarečių kaina Lietuvoje šiuo metu yra apie 2,7 euro (įvertinus brangiausias ir pigiausias rinkoje parduodamas cigaretes). 2014-aisiais Lietuvos statistikos departamento atliktas tyrimas parodė, jog rūkantys gyventojai surūko vidutiniškai 14 cigarečių per dieną. Tai – beveik vienas pakelis. Vadinasi, per savaitę dūmais paleidžiama maždaug 14 eurų. Per metus tai – beveik 690 eurų.
Norėtumėte per metus sutaupyti tokią sumą? Tyrimai rodo, jog 69 proc. rūkančiųjų nori mesti šį žalingą įprotį ir dažniausiai apie tai pagalvoja pirmadieniais. Deja...
„Mesti rūkyti – tai viena lengviausių užduočių pasaulyje. Aš žinau – jau tūkstantį kartų tai padariau“, – ironiškai sakė rašytojas Markas Tvenas.
Portalo factslides.com duomenimis, vienoje mažutėje cigaretėje yra per 4 800 įvairių cheminių medžiagų. „Tik“ 70 iš jų sukelia vėžį. Portalo msn.com duomenimis, cigaretėse yra formaldehido (dar naudojamo negyviems kūnams užkonservuoti), arseno (kurio įprastai dedama į žiurknuodžius), DDT (dėl savo kenksmingumo uždrausto insekticido, skirto vabzdžiams naikinti). Tai – vos keli pavyzdžiai.
Praėjus 48 valandoms po paskutinės cigaretės, žmogaus organizme pamažu pradeda atsigauti nervų galūnėlės, jis ima vėl jausti kvapą bei skonį. Tačiau prireikia dar 15 metų po metimo, kad rūkoriaus rizika patirti infarktą susilygintų su nerūkiusio žmogaus.
Tad gal šįkart mesti pasiryšite nuo ketvirtadienio? Beje, Vilniaus sveikatos visuomenės biure kaip tik ketvirtadieniais vyksta konsultacijos visiems, kuriems, kaip ir M.Tvenui, mesti „pavyko“ jau kelis ar keliolika kartų. Galbūt išklausius specialistų patarimų galiausiai pavyks mesti visam laikui. Norintis prisijungti, tai kviečiami padaryti ketvirtadieniais.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.