Į apatiją puolęs žmogus iš kitų išsiskiria savo abejingumu, emocijų ir tikslų stoka. Tokį žmogų nustoja dominti dalykai, kurie dar visai neseniai buvo jam labai reikšmingi, jis stipriai apriboja bendravimą ar darbinę, profesinę veiklą. Apatijos apimtas žmogus didžiąją dalį laiko praleidžia tiesiog nejudėdamas, dažniausiai tiesiog gulėdamas lovoje.
Kaip buvo minėta, nėra žmonių, kurie retsykiais nepatirtų apatijos, bet į šią būseną žmonės reaguoja skirtingai. Vieni priima ją kaip natūralų dalyką, kiti jos bijo tarsi ugnies, dar kiti pradeda nuo jos gydytis.
Kodėl atsiranda apatija?
Varomoji gyvybinio aktyvumo jėga yra emocijos. Būtent dėl emocijų mes anksti ryte ne šiaip einame į darbą, o skubame ten su malonumu, tikėdamiesi su bendradarbiais išgerti puodelį kavos ir aptarti svarbius reikalus, o po to skubame namo, tikėdamiesi pailsėti ir pabendrauti su namiškiais.
Žmogus yra sukurtas taip, kad jis negali nuolat reikšti savo emocijų. Tačiau, kartais ateina laikas, kai žmogų apleidžia jėgos ir jausmai atbunka. Jeigu tam tikrais gyvenimo momentais mes pernelyg trykštame emocijomis, organizme formuojasi energijos deficitas, ir tam, kad jis vėl pasikrautų, reikalinga pauzė. Tokiais momentais dažniausiai ir pasireiškia apatija. Žinoma, emocinis ir fizinis nuosmukis – gana normalus reiškinys. Visiems mums kartkartėmis reikalinga pauzė.
Dažniausios apatijos priežastys
• Profesija, skatinanti emocinį „perdegimą“;
• Energijos nuosmukis po sunkios ligos, dėl vitaminų ar saulės šviesos stokos;
• Ilgalaikė fizinė ar emocinė įtampa;
• Stresas po neigiamo įvykio (išsiskyrimas, darbo netektis, artimojo mirtis);
• Energijos nuosmukis po ryškaus, ilgalaikio emocinio pakilimo;
• Po didžiųjų švenčių, ypač jeigu esate jautrūs visuomenės nuotaikų kaitai;
Laikinos apatijos nereikia bijoti. Tačiau kai kuriais atvejais apatija gali reikšti sunkią ligą: šizofreniją, depresiją, smegenų pažeidimus ir pan.
Taip pat skaitykite: Rašytojas ir psichologas Robertas Enrightas: 8 žingsniai į atleidimą
Apsilankyti pas specialistą reikėtų tuo atveju, jeigu:
• Apatija tęsiasi daugiau negu 3–4 savaites;
• Sulėtėja apatija sergančio žmogaus judesiai ir kalba;
• Atsiranda mąstymo nenuoseklumas ir/ar atminties „duobės“;
• Išoriniai dirgikliai sukelia silpną ir uždelstą reakciją.
Laikas, per kurį žmogus išeina iš apatijos, didžiąja dalimi priklauso nuo jo paties. Pastebėta, jog jeigu žmogus ambicingas, veiklus ir per daug reiklus sau, jis gali pradėti kovoti su savo būsena, bandydamas iš jos išeiti savo valios pastangomis. Tai gresia rimtomis komplikacijomis, pavyzdžiui, depresija.
Kaip pradėti kovą su apatija?
Pirmiausia, nereikia ties šia būkle užstrigti. Priimkite apatiją kaip pertraukėlę audringoje gyvenimo tėkmėje. Atidėkite kuriam laikui savo reikalus, jeigu leidžia galimybės, kelioms dienoms išeikite nemokamų atostogų.
Jokiais būdais be gydytojo paskyrimo nevartokite antidepresantų ir kitų vaistų. Nepasiduokite pagundai „neutralizuoti“ apatiją alkoholiu.
Geriausia, ką galite padaryti, – gerai išsimiegoti ir tokiu būdu atstatyti energijos trūkumą. Jūsų sąjungininkais šioje situacijoje gali būti žalioji arbata ir šokoladas – juose yra medžiagų, kurios didina tonusą ir gerina nuotaiką.
Jums taip pat gali padėti 5 žingsnių programa
1 žingsnis. Norėdami padėti organizmui kovoti su apatija, turite pasistengti, kad jis pradėtų gaminti daugiau džiaugsmo hormono endorfino, t. y. turite daryti tai, kas jums yra malonu. Paklauskite savęs, ko norėtumėte šią minutę. Gal kavos ir torto? Kai tik endorfinų kiekis padidės, jums pasidarys lengviau įveikti norą atsigulti į lovą ir nesikelti.
Taip pat skaitykite: Ne tik liūdesys: 7 subtilūs depresijos ženklai
2 žingsnis. Organizmui būtini vitaminai. Avitaminozė – viena pirmųjų apatijos priežasčių. Maitinkitės sveikai, nepamirškite vaisių ir daržovių. Beje, kai kankina apatija, nepatariama atsisakyti mėsos.
3 žingsnis. Sportuokite. Tiks bet kokia fizinė veikla, kuri jums tinka ir patinka. Judėjimas – pats efektyviausias būdas atstatyti psichoemocinę būseną. Daugiau vaikščiokite pėsčiomis, šokite, bėgiokite, važinėkite dviračiu.
4 žingsnis. Pakeiskite aplinką. Nebūtina visko keisti kardinaliai. Pavyzdžiui, galite šiek tiek atnaujinti interjerą, pakabinti naujas užuolaidas, ant stalo patiesti kitą staltiesę, nusipirkti naują oro gaiviklį.
Taip pat skaitykite: Iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ įkūrėja Giedrė Valavičiūtė: „Esu stora, ir tai puiku!“
5 žingsnis. Atraskite naujų pomėgių: skaitykite, siuvinėkite, auginkite gėles, ką nors kolekcionuokite. Šie, iš pirmo žvilgsnio nuobodūs užsiėmimai gali įtraukti ir jūs nepastebėsite, kad jūsų gyvenimas pradeda keistis, įgyja naujų spalvų, kuriose nėra vietos apatijai ir slogiai nuotaikai.