„Pusbroliui buvo gal trylika, man dvylika. Žaidėm „pagalvių karalių“, tad reikėjo prisigrobti pagalvių kuo daugiau. Pusbrolis vyresnis, tad susigrobė visas ir pasičiupo paskutinę – maniškę. Puoliau aršiai į kovą, ir, kadangi jo glėbys jau buvo pilnas, paskutinę pagalvę įsikando dantimis“, – 15min pasakojo Viktorija.
Skaitykite taip pat: Netikėtas smūgis šeimos biudžetui: už šuns gydymą paklojo keturženklę sumą
Abu ją tąsė, kol Viktorija įdūkus iš visų jėgų truktelėjo ir „išsikovojo“, tačiau pusbrolis staiga viską metė ir susiėmė už burnos.
„Pasirodo, kaip tyčia buvo įtaikęs dantį į pagalvės užtrauktuko kilputę. Truktelėdama iš visų jėgų su pagalve ir tą dantį išlupau. Apatinį priekinį, kuris jau buvo nuolatinis“, – giminės legenda tapusią istoriją prisiminė Viktorija.
Nuskausminamieji – žnybti iš visų jėgų
Pusbroliui iš burnos plūstant kraujui, tuo pat metu juokdamiesi ir verkdami, vaikai desperatiškai ieškojo danties.
Rado po sofa. Aprinko prilipusius pūkus, plaukus. Paauglys liepė pusseserei kiek gali stipriau žnybti jam į ranką ir bandė įgrūdęs dantį į skylę laikyti, kol susivokė, kad neteisingai įstatė – šaknimis į apačią, tik atvirkščiai.
Teko kartot procedūrą, po kurios bėgo virtuvėn skalaut nukentėjusiajam burnos. Pusbrolio tėtis išgirdo žvengiančius, prisistatė klausti, kas atsitiko, ką vėl iškrėtė. O jie vienu balsu: „Nieko“.
Kiek prisimena Viktorija, pusbrolis kelias dienas buvo „nevalgus“, kažkiek laiko negalėjo graužti obuolių, tačiau netrukus tas dantis pasimiršo. Pusbroliui 35 metai, o „implantuotasis“ dantis – iki šiol vietoje. Tėvams pasipasakojo tik būdami dvidešimt kelerių.
„Nežinau, ar kam nors bus naudos iš šios istorijos, bet duodu dantį išraut – ji tikra“, – juokėsi Viktorija.
Klinikos „InMedica“ gydytoja vaikų odontologė Vitalija Tučė patvirtino: panašios vaikų dantų traumos – gana dažnos, tačiau rizikinga jas spręsti patiems. Kokios galimybės apdrausti nuo panašių rizikų vaikus, paklausėme ir draudimo bendrovės „If“ asmens draudimo produkto vadovės Linos Aidukevičienės.
Pieninių ir nuolatinių dantų traumų gydymas labai skiriasi
Pasak gydytojos V.Tulčės, kartais dantys tiesiog sutrenkiami, kartais atskyla danties dalis, na o sunkesnių traumų metu įvyksta dantų įmušimai, išmušimai ar sudėtingesnės mišrios traumos.
Skaitykite taip pat: Kas atsakys, jei jūsų vaikas išdaužė langą ar subraižė kaimynų automobilį?
„Svarbu atskirti, ar kalbame apie pieninių ar apie nuolatinių dantų traumas, nes jų gydymo taktika dažniausiai stipriai skiriasi. Išsimušus pieninį dantį nerekomenduojama jo dėti atgal į vietą tikintis, kad prigis. Pieniniai dantys nėra replantuojami (įstatomi atgal) ir odontologo kabinete, nes jų prigijimo tikimybė labai maža, o komplikacijų rizika didelė“, – komentavo gydytoja.
Išsimušus nuolatinį dantį – priešingai, labai svarbu kuo greičiau pabandyti jį atstatyti į vietą.
„Dantį reikėtų atsargiai paimti už vainiko (baltosios dalies), labai atsargiai ir švelniai vos vos nuplauti vandeniu, jei nešvarus (pvz. aplipęs žemėmis, smėliu) ir pabandyti atstatyti į vietą, švelniai prikąsti medžiagos gabalėliu ar servetėle ir kuo skubiau vykti į odontologo kabinetą, kur bus suteiktas tolimesnis gydymas“, – patarė „InMedica“ vaikų odontologė.
Geriausia išmuštų dantų prigijimo prognozė – atstačius dantį per 5-15 minučių.
Išmuštą dantį pataria laikyti už žando arba piene
„Jei patiems danties atstatyti neįmanoma arba jis yra labai nešvarus ir neišeina danties nuplauti netrinant, nešveičiant, būtina labai skubiai važiuoti į gydymo įstaigą, o kelionės metu dantį geriausia laikyti už žando (nukentėjusiojo seilėse) arba piene“, – pabrėžė vaikų odontologė.
Svarbiausia nelaikyti išmušto danties sausai, nemerkti jo į vandenį, netrinti ir nešveisti bandant nuvalyti.
Viktorijos papasakotą atvejį gydytoja V.Tučė vadino išties retai sėkmingu, nes prigijimas įvyko be odontologo pagalbos ir, panašu, be komplikacijų.
„Visų traumų atvejais (net jei sumušimas tarsi nedidelis) vis dėlto rekomenduojama odontologo apžiūra, nes trauma gali būti sunkesnė, nei atrodo. Įvertinus aplinkinių audinių traumą, galimas rizikas ir komplikacijas, sudaromas tolimesnis gydymo planas ir sekimas“, – sakė odontologė.
Balandžio mėnesį ima daugėti vaikų traumų
Kaip vaikų traumų statistika keičiasi pagal sezoniškumą ir kokios dažniausios, pakomentavo draudimo bendrovės „If“ asmens draudimo produkto vadovė Lina Aidukevičienė.
Pasak 15min pašnekovės, dažniausios vaikų traumų priežastys – įvairūs nukritimai, sumušimai. Be abejo, didelės įtakos traumų pobūdžiui turi sezoniškumas.
„Pirmoji banga prasideda balandžio – gegužės mėnesiais, kai atšilus orui vaikai išbėga į lauką, pradeda riedlenčių, dviračių, paspirtukų sezoną ir pamiršta pagalvoti apie saugumą. Antrasis traumų pikas ištinka rugsėjį, kai vaikai po atostogų sugrįžta į mokyklą. Na ir trečiasis šuolis jaučiamas šaltuoju metų laikotarpiu. Tokie žiemos malonumai, kaip slidinėjimas, čiuožinėjimas, važinėjamasis rogutėmis ne retai tampa įvairių traumų priežastimi“, – vardijo L.Aidukevičienė.
Paneigė mitą, kad namuose – saugiau
Klaidingas įsitikinimas, kad vaikai, praleisdami daug laiko namuose, prie kompiuterių, yra saugesni. „If“ atstovė atkreipė dėmesį, kad mažas fizinis vaikų aktyvumas didina traumų tikimybę. Nejudrių vaikų raumenų tonusas yra žemas, todėl vaikai dažniau ir sunkiau susižeidžia.
Jeigu vaikas yra apdraustas draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, patyrus traumą jam išmokama draudimo išmoka, kurios dydis priklauso nuo traumos sudėtingumo ir draudimo sumos dydžio. Kuo sudėtingesnė trauma, tuo didesnis procentas yra mokamas. Draudžiant vaikus dažniausiai pasirenkamos sumos – 5000 ir 3000 eurų.
Apžvelgdama dažniausius atvejus praėjusias metais, L.Aidukevičienė minėjo, kad daugiausia draudimo išmokų mokėta, kai vaikai patyrė pirštų lūžius, įvairius sumušimus, nubrozdinimus, kirstines traumas atsitrenkus į aštrų paviršių (pvz. laiptus, šaligatvio kraštą).
Specialistė primena, kad vaikus galima apdrausti ir dvigubu draudimu. „Dvigubas vaiko draudimas susideda iš draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimo. Tai reiškia, kad draudimas galioja ir gausite piniginę pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui, kad vaikas kuo skubiau pasinaudotų geresnėmis medicinos ar reabilitacijos paslaugomis. Taip pat turėsite užtikrintą apsaugą nuo netikėtų finansinių nuostolių, jei vaiko neatsargumas ar neatsakingas elgesys padarytų žalos kitiems žmonėms ar jų turtui“, – paaiškino „If“ atstovė.
Ką būtina žinoti tėvams draudžiant savo vaikus
Draudžiant vaikus nuo nelaimingų atsitikimų būtina atkreipti dėmesį ar galioja draudimo apsauga skirtingų sporto užsiėmimų metu. Dauguma vaikų lanko įvairaus pobūdžio sporto būrelius, treniruotes, taip pat pakankamai dažnai keičia sporto šakas, kol atranda jiems labiausiai patinkančia, tad būtina įsitikinti, kad vaiko sportiniai užsiėmimai yra įtraukti į draudimo apsaugą.
Projektą „Laimė jaustis saugiai“ inicijavusi draudimo bendrovė „If“, atsižvelgdama į vaikų sportavimo ypatumus, draudimo apsaugą vaikams iki 15 metų imtinai suteikia visoms sporto šakoms, kad ir kokiomis vaikas užsiimtų.
Vaikų traumos ne visada atsitiktinės, dažnai jos priklauso nuo įpročių, elgesio, žinių, kaip saugiai žaisti, leisti laisvalaikį. Mokykime vaikus saugumo nuo mažų dienų, kad būtų atsargūs namuose, kieme, gatvėje, paplūdimyje. Iš anksto pasirūpinkite vaiko draudimu – finansiniu saugumu, jei nelaimė visgi ištiktų.
