Laimingieji, mat pusė galvos smegenų aneurizmos plyšimų atvejų baigiasi mirtimi, kita didžiulė dalis – neįgalumu visam gyvenimui, liūdinančia statistika dalinasi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas radiologas Audrius Širvinskas.
Pokštelėjo išgėrus kavos ir stiprios arbatos
„Buvome su šeima išvykę atostogauti į Kiprą, o kitą dieną po grįžimo man jau buvo plyšusi smegenų aneurizma. Nežinau, ar kelionė turėjo kokios įtakos – buvo karšta ir ten, ir čia. Žinau tiek, kad grįžus kitą dieną labai skaudėjo galvą. Būdavo, kad rytais paskaudėdavo, bet išgerdavau kavos ir situacija susitvarkydavo. Tą patį padariau ir tą rytą. Išgėriau vieną kavos puodelį, bet skausmas nepraėjo. Išgėriau antrą – irgi nepraėjo. Tada dar išgėriau labai stiprios juodos arbatos. Matyt, tai dar labiau sukėlė spaudimą, jaučiau, kad man labai negera... Ir tada tik pūkšt!“, – savo galvos aneurizmos plyšimo istorija dalinasi 51 metų Giedrius Šova.
Vyras teigė, jog gal net ir po šio „šūvio“ nebūtų kvietęs greitosios, tačiau pajuto, kad ėmė tirpti rankos ir veidas. Tada suprato, jog situacija rimta ir delsti negalima. Taip vyras atsidūrė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priimamajame ir tapo vienu iš laimingųjų, kuriam ne tik pavyko išvengti mirties, bet ir neįgalumo.
„Po operacijos atsibudau „švaria“ galva ir buvau tiesiog labai laimingas, kad likau gyvas, galėjau kalbėti, mąstyti, nes žinojau, kad šansų nebuvo daug. Kažkada šeimoje jau buvo toks atvejis, pasibaigęs tragiškai. Mano pusseserė mirė, tuomet neskyriau laiko aiškintis, nuo ko tiksliai, manėme, nuo insulto. Dabar suprantu, kad greičiausiai jai plyšo galvos smegenų aneurizma“, – pasakoja vyras.
Pusė atvejų baigiasi mirtimi
„Po darbo visąlaik rasdavau, ką dirbti prie namo – man jį tik sumūrijo, o visa kita pasidariau pats. Smegenų aneurizmos plyšimas irgi įvyko prie namo, sode. Baigiau darbą, persirengiau ir einant galvoje pasigirdo kaip medžioklinio šautuvo šūvis. Žmona buvo kieme, aš jai sakau: galvoje labai stiprus garsas, matyt, kažkas ten negerai, kviesk greitąją. Pradėjo svaigti galva, greitai ėmė blogėti savijauta, dar persirengiau, galėjau kalbėti, bet jau nelabai ką ir atsimenu“, – pasakoja Algis Kantauskas, 79 metų pensininkas.
Išgelbėti Algį, kaip vėliau sakė gydytojai, tikimybė buvo vos 20 proc. „Gavau išeidamas lapuką, kur buvo parašyta „nėra fizinių apribojimų. Buvau toks laimingas – juk vos nemiriau, o išeidamas gavau tokį lapelį, kad net nesu fiziškai apribotas“, – džiaugėsi pensininkas.
65-erių Danutė Nikolenkienė taip pat išgyveno smegenų aneurizmos plyšimą, tačiau lemtingo pokštelėjimo ji neišgirdo. „Eidama namo iš darbo, kuriame tuo metu patirdavau labai daug streso, nukritau – man kažkodėl susipynė kojos. Parėjau namo, tačiau buvo labai labai bloga: pradėjo pykinti, siaubingai skaudėjo galvą, negalėjau vaikščioti, nes svirduliavau. Vakare vyras iškvietė greitąją ir mane išvežė į ligoninę – galvos smegenų aneurizma jau buvo plyšusi“, – savo istorija dalinasi moteris. Ji pasakoja, kad prieš smegenų aneurizmos plyšimą jautė ant sprando tarsi uždėtą sunkų maišą, kuris labai slėgė pečius ir norėjosi jį nusiimti.
Dažniausiai būna rizikos veiksnių, požymių – nebūtinai
Gydytojo radiologo Audriaus Širvinsko teigimu, smegenų aneurizmą galima aptikti penkiems iš 100 žmonių, bet ne visos aneurizmos pavojingos. Iš 300–500 aneurizmų per metus plyšta tik viena. Atrodo, nedaug, tačiau plyšus aneurizmai pasekmės gali būti tragiškos – pusė pacientų, kurie yra net ir aktyviai, laiku gydomi, neišgyvena.
„Smegenų kraujagyslės paprastai yra tvirtos ir atlaiko spaudimą. Tačiau jeigu yra tam tikrų rizikos faktorių, tokie kaip buvęs smegenų aneurizmos atvejis šeimoje, hipertenzija, rūkymas, kartais ima ir atsiranda smegenų aneurizma. Daugiausia aneurizmos atvejų pasitaiko žmonėms, kuriems virš 40 metų, dažniau – moterims“, – pasakoja A.Širvinskas.
Embolizacija – tai mažiau invazinė smegenų aneurizmos operacija nei neurochirurginė. Jos metu per šlaunies arteriją įvedama speciali viela ir ja per kraujagyslę nukeliaujama iki aneurizmos smegenyse, kur į aneurizmą įvedamos specialios embolizacinės spiralės ir ji taip „uždaroma“ nuo kraujo patekimo. Tai apsaugo pacientus nuo galvos smegenų aneurizmos plyšimo.
Reikėtų patiems tikrintis sveikatą
Gydytojo radiologo A. Širvinsko teigimu, būna, kad žmonės praguli namuose savaitę su siaubingu galvos skausmu, mano, kad čia nuo vakarėlio praeitą savaitę, tačiau toks galvos skausmas, kokį sukelia plyšusi zgalvos aneurizma, nepraeina niekada. Kitus žmones stipriai pykina, jie vemia, mano, gal kažkuo apsinuodijo, ir tikrai nepuola kviestis greitosios pagalbos.
„Prieš plyšdama galvos smegenų aneurizma dažnai sukelia neįtikėtinai stiprų galvos skausmą, „kokio dar nesu patyręs gyvenime“, sako pacientai. Jeigu toks jau užėjo, reiškia, aneurizma tuoj plyš – ne po metų ar dviejų. Galvos skausmas dažnai atsiranda porą savaičių iki plyšimo, kartais – ir pykinimas, vėmimas, dvejinimasis akyse, skausmas akiduobėse. Tai jau kritiniai simptomai, kurie duoda ženklą, kad tuoj gali įvykti tragedija ir reikia skubiai kreiptis į medikus“, – sako RVUL gydytojas radiologas Audrius Širvinskas.
Gydytojo teigimu, blogiausia, kad pati galvos smegenų aneurizma, jeigu ji dar nėra plyšusi ar beplyštanti, dažniausiai yra nejuntama. Dauguma turinčių smegenų aneurizmą to net neįtaria.
Neplyšusios, simptomų neturinčios smegenų aneurizmos dažnai aptinkamos visiškai atsitiktinai, atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, galvos skausmo ar galvos smegenų patologijos. Vis tik, gydytojo teigimu, būtų gerokai geriau, jeigu rizikos veiksnius identifikavę žmonės patys ateitų pasitikrinti.
„Tokiu atveju dažniau su žmonėmis kalbėtume apie aneurizmos gydymo būdus, o ne bandytumėme minimizuoti dažniausiai tragiškus jau plyšusios galvos smegenų aneurizmos padarinius“, – sako RVUL Radiologijos skyriaus vedėjas.
