Nuo 2020-ųjų koronavirusine infekcija daugeliui mūsų teko sirgti ne kartą. Nors dažnai ligos simptomai nebūna labai stiprūs, įspėjama, kad net ir santykinai lengva ligos forma didina riziką susirgti lėtiniu COVID.
„Kiekviena vėlesnė COVID infekcija didins riziką atsirasti lėtinėms sveikatos problemoms, tokioms kaip diabetas, inkstų ligos, organų nepakankamumas ir net psichikos sveikatos sutrikimai“, – šių metų pradžioje Amerikos medicinos asociacijos tinklalaidėje žurnalistę Sarą Berg perspėjo gydytojas Rambodas Rouhbakhshas.
Pasak jo, „tai panašu į žaidimą rusiška rulete ir paneigia mitą, kad pakartotinis susidūrimas su virusu yra lengvas ir dėl to nereikia nerimauti“.
Lėtinis COVID apibūdinamas kaip daugiasistemė liga, kuri turi pražūtingą poveikį bet kuriai organų sistemai ir gali turėti pasekmių visam gyvenimui. Ilgalaikės COVID rodikliai tarp žmonių, užsikrėtusių SARS-CoV-2, skirtinguose tyrimuose ir regionuose prieštaringai skiriasi: nuo maždaug 10 proc. iki net 50 proc. žmonių, kurie, kaip pranešama, sirgo šiuo virusu, turi ilgalaikių simptomų.
Pasauliniais skaičiavimais, šiuo metu 65 mln. žmonių kenčia nuo lėtinio COVID ir jaučia įvairius simptomus. Laimei, šiuo metu atrodo, kad vaikai serga daug rečiau, tačiau ir jie nėra visiškai apsaugoti.
Epidemiologas Benjaminas Bowe'as su kolegomis dvejus metus stebėjo 138 818 JAV vyresnių žmonių, užsikrėtusių SAR-CoV-2. Tyrimo tikslas buvo užfiksuoti viruso poveikį ilgesniu laikotarpiu. Gauti duomenys rodo, kad pakartotinai užsikrėtus koronavirusu pacientams padidėjo rizika ilgai sirgti COVID ir jausti pakitimus daugelyje organų sistemų.
„Dviejų infekcijų neigiamas poveikis sveikatai yra blogesnis nei vienos, o trijų infekcijų – blogesnis nei dviejų“, – aiškina tyrėjai. Tai reiškia, kad lėtinis COVID kaupiasi, bent jau šioje žmonių grupėje ir esant tokiam pakartotinių infekcijų skaičiui.
Kadangi tyrimas atliktas tik JAV, jis gali būti taikomas ne visiems, tačiau tai ne vienintelis tyrimas, kuriame nustatyta ši nerimą kelianti tendencija.
Tokią pačią išvadą rodo ir tyrimas, kuriame dalyvavo 18 metų ir vyresni žmonės iš 10 Kanados provincijų.
Kitame tyrime buvo naudojami 1,5 mln. pacientų iš JAV duomenys. Tyrėjai lygino pirminio ir vėlesnio užsikrėtimo sunkumą ir taip pat pastebėjo, kad po pakartotinio užsikrėtimo variantais, vėlesniais nei delta ir omicron, padaugėjo atvejų, kai pacientams pasireiškė lėtinio COVID simptomai.
Kol kas neaišku, ar tai susiję su pakartotiniu užsikrėtimu apskritai, ar su naujesnių SARS-Cov-2 padermių pokyčiais. Be to, dar trūksta hipotezes patvirtinančių tyrimų apibendrinimo ir išvadų.
Visgi jau ir anksčiau buvo žinoma, kad korovirusas keičia mūsų imuninę sistemą. Jis pažeidžia mūsų atminties T ląsteles, kurios yra labai svarbios formuojant ilgalaikį imunitetą. SARS-Cov-2 įsiskverbia į šias ląsteles ir priverčia jas aktyvuoti ląstelės savidestrukcijos programą ir iš esmės susinaikinti.
Pasak mokslininkų, nepriklausomai nuo to, ar užsikrėtėme lengva, ar sunkia COVID infekcija, COVID išsekina mūsų T ląsteles. Tai tik vienas iš ilgalaikių COVID padarinių, kuris gali prisidėti prie sunkesnių ir dažnesnių kitų ligų, tokių kaip pneumonija ir RSV, protrūkių.
