„Jeigu asmuo turėjo sąlytį su jauku, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas, įvertinęs galimą užsikrėtimo riziką, spręs dėl asmens skiepijimo nuo pasiutligės. Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, apie tai būtina pranešti teritorinei VMVT“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
ULAC duomenimis, pernai medicinos pagalbos į medikus kreipėsi daugiau nei 5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Daugiau nei pusė jų – skiepyti nuo pasiutligės. Praėjusiais metais nuo laukinių, pasiutlige sergančių gyvūnų, nenukentėjo nei vienas asmuo.
Praeitais metais daugiausiai nukentėjusiųjų nuo gyvūnų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. 2017 m. 73,7 proc. (3 730 asm.) nukentėjo nuo šunų, kačių – 23,3 proc. (1 182 asm.), žiurkių – 0,6 proc. (31 asm.), galvijų – 0,03 proc. (2 asm.), kt. naminių gyvūnų – 0,9 proc. (48 asm.), kt. laukinių gyvūnų – 1,3 proc. (65 asm.).Vienintelis būdas išgelbėti asmens gyvybę – neuždelstas skiepijimasis nuo pasiutligės po kontakto su gyvūnu.
1964–2007 m. Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Šalyje paskutinis mirties atvejis nuo ligos registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.
Nuo 2006 m. Lietuvoje VMVT sistemingai vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. 2007 m. buvo patvirtinti 432 pasiutligės virusu užsikrėtusių laukinių ir naminių gyvūnų atvejai, o 2017 m. nebuvo nustatytas nei vienas pasiutligės atvejis tarp gyvūnų.
Vakcinos aprašą galima rasti VMVT interneto svetainėje. Iš viso Lietuvos teritorijoje šįmet bus išmėtyta apie 505 tūkst. jaukų.
