Sąnarių ligos gali pažeisti ir kitus gyvybiškai svarbius žmogaus vidaus organus ir net pasodinti sergantįjį į neįgaliojo vežimėlį. Spalis – kovos su artritu mėnuo, todėl Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. Irena Butrimienė dalijasi informacija apie vieną iš agresyviausių sąnarių susirgimų – reumatoidinį artritą.
Pasak profesorės, artritu žmonės linkę vadinti bet kokį sąnarių skausmą, tačiau dažnai net nežino, kokia tai liga: „Tie, kurie bent kartą patyrė sąnario skausmus, sako, jog jiems greičiausiai buvo artritas. Tačiau iš tikrųjų artritu yra vadinamas sąnario uždegimas, kuris pasireiškia daug rečiau nei įprastinis sąnario skausmas. Viena grėsmingiausių autoimuninių artrito formų yra reumatoidinis artritas, kuris nėra labai dažnas, tačiau žmogus nuo šios ligos gali labai stipriai nukentėti.“
Medikė pabrėžia, jog reumatoidinis artritas nuo kitos kilmės sąnarių pažeidimų, tokių kaip osteoartrozė skiriasi tuo, kad tai yra viso organizmo susirgimas. Sergant šia liga pažeidžiami ne tik sąnariai, bet gali būti pažeidžiamos ir sausgyslės, širdis, akys, neretai ir plaučiai. Dėl pačios ligos arba dėl jos gydymo komplikacijų gali nukentėti inkstai ir pan.
Reumatoidinį artritą aptikti ir anksti diagnozuoti dažnai būna sunku, todėl vertėtų susirūpinti, jei pastebite tam tikrus, šiai ligai būdingus ženklus.
„Reumatoidinis artritas pirmiausia paveikia tipines vietas: smulkiuosius plaštakų ir pėdų sąnarius, kelius, čiurnas. Jis pasireiškia skausmu, rytiniu sustingimu, kuris, skirtingai nuo kitų ligų, tęsiasi labai ilgai – dvi ir daugiau valandų. Taip pat šios ligos metu sąnariai sutinsta, padidėja jų apimtis ir dėl to dar kartais būna sunkiau juos lankstyti. Kartais, kai liga paūmėja, žmonės negali išlaikyti net puodelio. Taip pat gali pasireikšti ir bendrieji ligos požymiai, tarkime, karščiavimas ir kiti įvairūs uždegiminiai reiškiniai“, – kalba Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovė.
Anot profesorės, atpažinus šiuos simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti siuntimą reumatologo konsultacijai, kadangi ši liga turi didžiulį pagreitį susirgimo pradžioje: „Anksti pastebėjus ligą ir paskyrus gydymą būtų išvengiama kai kurių funkcijų praradimo, pacientai netaptų neįgaliais ir nedarbingais. O tai yra šiuolaikinės medicinos pagrindinis tikslas.“
Siekiant didinti žinomumą apie ligą, gatvėje buvo atlikta apklausa. Įvairaus amžiaus praeivių buvo teiraujamasi, ar jie žino, kas yra reumatoidinis artritas. Mintimis pasidalinę žmonės sutiko užsidėti plaštakos judesius varžančią pirštinę ir įvardinti, su kokiais sunkumais jie susidurtų, kaip jie jaustųsi, jeigu liga apribotų plaštakų judesius.
